„Tau, Lietuva, kad būtum laisva ir demokratinė ... “ (Steponas Kairys):
Lietuvos socialdemokratų partijos periodinė spauda, 1896–1940
Paroda „Tau, Lietuva, kad būtum laisva ir demokratinė...“ (Steponas Kairys) : Lietuvos socialdemokratų partijos periodinė spauda, 1896–1940“ skiriama Lietuvos socialdemokratų partijos įkūrimo 130-osioms metinėms. Joje apžvelgiama pirmųjų socialdemokratų laikraščių leidyba ir jų sklaida Lietuvoje. Parodoje pristatomi ankstyvųjų metų laikraščiai ir žurnalai, tęstiniai bei vienkartiniai leidiniai, archyviniai dokumentai ir ikonografinė medžiaga. Siekiama atskleisti ne tik socialdemokratų periodikos raidą, bet ir parodyti jos leidėjų, redaktorių bei bendradarbių indėlį į Lietuvos valstybės ir spaudos istoriją. Paroda parengta remiantis Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugoma senųjų periodinių leidinių kolekcija bei kitais spausdintais ir rankraštiniais dokumentais. Lietuvos socialdemokratų periodinės spaudos leidybą galima suskirstyti į tris pagrindinius etapus. Pirmasis etapas (1896–1906 m.) apima partijos įkūrimą, nelegalių laikraščių leidybą užsienyje ir pereinamąjį laikotarpį iki legalios socialdemokratų spaudos leidybos Vilniuje, kai buvo panaikintas lietuviškos spaudos draudimas. Antrasis etapas (1906–1918) tęsiasi iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, o trečiasis – nuo nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo iki sovietinės okupacijos (1919–1940). Šie etapai pasižymi unikaliomis istorinėmis aplinkybėmis ir skirtingais socialdemokratų periodikos leidybos būdais. Visus juos vienija bendras bruožas – socialdemokratų spauda nuolat susidurdavo su griežta cenzūra, o jos leidėjai ir bendradarbiai buvo persekiojami tiek carinės, tiek vokiečių okupacinės valdžios, tiek Lietuvos Respublikos cenzūros. Didžiausi nuopelnai plėtojant socialdemokratų periodinę spaudą tenka Alfonsui Moravskiui, Andriui Domaševičiui, Steponui Kairiui, Mykolui Biržiškai, Augustinui Janulaičiui, Antanui Purėnui, Stasiui Matulaičiui.
-
2026-03-26„Uźtikra, graźu bus ne wienam źinoti“
(vyskupas Motiejus Valančius)„Uźtikra, graźu bus ne wienam źinoti“ – šiais žodžiais į savo „Živatų“ skaitytojus kreipiasi Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Dažnos jo knygos prakalboje pasikartoja ta pati mintis – kvietimas skaityti, domėtis, pažinti. Vyskupas ir pats prisidėjo, kad jo ganomieji turėtų jiems tinkančių knygų, kurias dera namuose turėti ir įdėmiai skaityti. Šiemet, minint 225-ąsias Motiejaus Valančiaus gimimo metines, kviečiame susipažinti su vyskupo parašytomis knygomis, saugomomis Vrublevskių bibliotekoje. Juk gražu yra bent kiek geriau pažinti vieną iš šio mūsų tautos Ganytojo veiklos aspektų.
-
2026-03-06Maria, gustum sentio...
Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolija Vilniaus katedroje„Marija, jaučiu saldumą, kai tik minimas tavo vardas“ (barokinė religinė giesmė) Prieš 355 metus, 1671 m. kovo 8 d. Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolija iškilmingai pradėjo savo veiklą, kuri tęsėsi iki 1938 metų. Arkibrolijos praeitį atskleidžia Vrublevskių bibliotekoje saugomi dokumentai: puošnusis albumas supažindina su įsirašiusiais nariais ir jų autografais, kiti dokumentai atspindi veiklos istoriją ir aplinką. Parodoje atgiję Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos praeities vaizdai dar daugiau gyvybės įgaus, apsilankius Vilniaus arkikatedroje: įžengusius pro pagrindinį įėjimą dešinėje pusėje iškart pasitinka buvusioji Marijos Vardo koplyčia, dabar gavusi Tremtinių pavadinimą.
Visos virtualios parodos
-
-
-
-
2025-11-10Aviacija nepriklausomybės kare (1919–1920)
-
2025-10-28Majoras Beniowskis – asmenybė su iniciatyva
-
-
-
-
-
2025-06-11Japonistika Vrublevskių bibliotekoje
-
-
-
-
-
-
-
-
2024-11-26Petras Leonas: prisiminimų punktyrais
-
-
2024-11-08Faciendi libros plures non est finis
-
-
-
-
-
-
-
2024-04-08Išminties tyrėjas. Imanueliui Kantui – 300
-
-
-
-
-
-
-
-
-
2023-11-17Vilniaus cechai XV–XIX a. dokumentuose
-
-
-
2023-09-2810 punktų apie Vladislavą Sirokomlę
-
-
-
-
-
-
-
-
2022-05-18Pasirinkęs fizikos poeziją
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
2021-01-25Petrui Vileišiui – 170
-
2020-12-31Apie šventąjį Jeronimą ir jo pasekėjus
-
-
2020-12-14Atkurtai Lietuvos kariuomenei – 100
-
-
-
-
-
