Gloria in excelsis: Kristaus gimimo tema grafikos kūriniuose
Apie parodą
Kristaus gimimo istorijai skirti atvaizdai žinomi jau ankstyvajame krikščionybės laikotarpyje. Pirmaisiais krikščionybės amžiais sarkofagų kompozicijose dar nebuvo Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu atvaizdo. Jėzaus gimimo scenoje Dievo Motina vaizduojama po 431 m., kai Efeso Bažnyčios susirinkime ji buvo pripažinta Dievo Gimdytoja. V a. Jėzaus gimimo scenoje pradedamas vaizduoti ir Švč. Mergelės Marijos sužadėtinis šv. Juozapas. Paminėtina, kad panašių Jėzaus gimimo scenų teologinės programos rengėjai ir ją įgyvendinantys dailininkai ir amatininkai šalia Kūdikėlio Jėzaus vaizduodavo asilą, jautį, kitus gyvulius, apie kuriuos neužsimenama Evangelijoje, – apie juos buvo žinoma iš Švč. Mergelės Marijos ir Išganytojo vaikystės apokrifinės legendos. Pastaroji scena, kurioje Kūdikėlis Jėzus buvo pavaizduotas apsuptas Švč. Mergelės Marijos, šv. Juozapo ir gyvulėlių, simbolizuojančių nuolankumą Kristui, buvo populiari per ištisus šimtmečius.
Meno kūriniuose Kristaus gimimo istoriją dažnai perteikia Švč. Mergelės Marijos Apreiškimo, taip pat Viduramžiais populiarios Bėgimo į Egiptą ir Trijų išminčių (Trijų Karalių) temos. Pastarąją sceną galima aptikti bažnyčių architektūros puošyboje ir rankraščių miniatiūrose. Bizantijos epochoje, vėliau Viduramžiais, buvo populiarūs Dievo Motinos Gimdytojos atvaizdai, kuriuose Švč. Mergelė Marija su Kūdikėliu sėdi soste arba stovi, apsupta angelų choro ir šventųjų. Renesanso ir baroko tapyboje ir grafikoje išplito Šventosios šeimos kompozicijos.
XVI a. II pusėje Romos Apaštalų Sostui davus leidimą kopijuoti stebuklingus atvaizdus, pradedamos kurti Dievo Motinos paveikslų kopijos ir naujos jų interpretacijos – ne tik tapybos ir skulptūros, bet ir grafikos raižinių kompozicijos. XVII–XVIII a. šis reiškinys buvo žinomas Lietuvoje ir Lenkijoje. Titulai Švč. Mergelės Marijos atvaizdų kopijoms buvo dažnai suteikiami, atsižvelgiant į miesto, vietovės ir vienuolyno pavadinimus. XIX ir XX a. spausdinami įvairiomis grafikos technikomis sukurti paveikslėliai su stebuklingų ir maloningų paveikslų atvaizdais. Šiame laikotarpyje buvo populiarūs šv. Juozapo, Katalikų Bažnyčios globėjo ir šeimų globėjo, atvaizdai, perteikti liaudies raižiniuose. Plačiai pasklidę grafikos raižiniai populiarino Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslų gerbimą Šiluvoje, Žemaičių Kalvarijoje, Kazokiškėse, Barūnuose ir Bialyničuose (Baltarusijoje), Berdyčive (Ukrainoje), Krokuvoje ir kitose miesteliuose ir vietovėse. Nedidelio formato paveikslėliai būdavo spausdinami Vilniaus, Varšuvos, Niurnbergo, Paryžiaus ir kitose spaustuvėse. Jie atspindėjo per amžius susiklosčiusius Dievo Motinos atvaizdų ikonografinius tipus, kurie mums žinomi Švč. Mergelės Marijos Gailestingosios, Švč. Mergelės Marijos Maloningosios, Švč. Mergelės Marijos Rožinės ir kitais vardais.
Parodos autorė dr. Neringa Markauskaitė.
Virtualią parodą parengė Audronė Steponaitienė.