Giminė ir tėvai

Chodkevičiai ‒ XV‒XVIII a. Lietuvos didikų giminė, o Jonas Karolis ‒ garsiausias jos atstovas. Jo tėvas buvo Jonas Jeronimaitis Chodkevičius (apie 1537‒1579-08-04), ėjęs Žemaičių seniūno, Livonijos gubernatoriaus ir Vilniaus kašteliono pareigas. Motina – Krokuvos kaštelionaitė Kristina Zborovskytė (m. 1588). Jonas Karolis buvo du kartus vedęs. Pirmoji žmona – Sofija Meleckytė (1566 ar 1567‒1618-11). Su ja Jonas Karolis susilaukė dviejų sūnų: Jeronimo Krizostomo (1598-07-15‒1613-07-02) bei Kazimiero, ir dukters Onos (m. 1625). Sofijai mirus, Jonas Karolis vedė kunigaikštytę Oną Aloyzą Ostrogiškę (m. 1654-01-27).

Lenkų ir čekų heraldiko, rašytojo ir poeto B. Paprockio (1543–1614) „Dorybės lizdas“ – vienas iš svarbiausių Lenkijos Renesanso heraldikos paminklų. Knygoje atskirai aprašyti lenkų ir lietuvių herbai, taip pat pristatytos svarbiausios giminės bei iškiliausi asmenys.

Vilniaus universiteto profesoriaus, istoriko ir heraldiko A. Kojalavičiaus-Vijūko (1609–1677) „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bei jai priklausančių provincijų giminių ir herbų vardynas“ – didžiausias ir svarbiausias LDK heraldikos veikalas.

J. Mylijaus eilėraščių rinkinys „Dievo Malone valdant galingiausiam Lenkijos karaliui, didžiajam Lietuvos ir kt. kunigaikščiui Žygimantui Augustui pergalė prieš maskvėnus, pasiekta prakilnaus pono Vilniaus kašteliono, Gardino seniūno, vyriausiojo samdytos kariuomenės vado Grigaliaus Chodkevičiaus“ ‒ paminklas narsiems Lietuvos karvedžiams ir jų vadovaujamiems pulkams, 1564 m. sausio 26 d. mūšyje prie Ulos sumušusiems kelis kartus didesnę Maskvos kariuomenę.
Jonas Jeronimaitis Chodkevičius (apie 1537‒1579-08-04) ‒ LDK valstybės veikėjas, Ulos mūšio dalyvis. 1547 m. užsirašė į Karaliaučiaus, 1550 m. ‒ į Leipcigo, vėliau ‒ ir į Vitenbergo universitetą. Karo mokslus išėjo mūšių laukuose, kai imperatoriaus Karolio V pusėje kovojo prieš karalių Pranciškų I. 1555 m. grįžo į Lietuvą. 1559 m. tapo LDK stalininku, o 1563 m. pabaigoje ar 1564 m. pradžioje ‒ Žemaičių seniūnu. 1566-08-02 Žygimantas Augustas paskyrė jį Livonijos administratoriumi. 1574 m. tapo Vilniaus kaštelionu. Bent nuo 1559 m. buvo vedęs Krokuvos kaštelionaitę Kristiną Zborovskytę. J. Chodkevičiaus biografijos iki 1565 m. faktai sudaro šios elegijos pagrindą.

 

Klausyti vertimo

 

Žemaičių seniūno Jono Jeronimaičio Chodkevičiaus įspėjamasis raštas Gondingos valsčiaus bajorui Valentinui Jonavičiui su originaliu Chodkevičiaus antspaudu.

Sofijos Meleckytės-Chodkevičienės testamentas su originaliu Chodkevičienės parašu. 

P. K. Lackio (apie 1620 – apie 1666) „Septyni herojai Chodkevičiai, Lietuvos kariuomenės vadai, sveikinantys Vilniun įžengiantį Vilniaus vaivadą ir t. t. Kristupą Chodkevičių“ ‒ panegirinių kūrinių (prozinių elogijų ir odžių) rinktinė, kuria Vilniaus jėzuitų akademija pagerbė į sostinę iškilmingai įžengusį naują Vilniaus vaivadą Kristupą Chodkevičių (m. 1652-10-03; vaivada nominuotas prieš 1642-07-13).

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto raštas, kuriuo už ypatingas dorybes, karo nuopelnus ir per pirmą Livonijos karo dešimtmetį karių samdymui ir pilių gynybai patirtas išlaidas Jonui Chodkevičiui dovanojamas didelis Grūstės valsčius Žemaitijoje. Rašte išvardyta daugiau kaip 70 kaimų ir Bareikių miestelis. 

Sidabro pusmarkė, kaldinta Jono Karolio tėvo Jono Jeronimaičio Chodkevičiaus valdymo metais Livonijoje (1573).

Lvovo arkivyskupo, Žygimanto Augusto ir Stepono Batoro sekretoriaus Jono Dmitrijaus Solikovskio (1539–1603) 1647 m. Gdanske išleistame veikale „Trumpas Lenkijos istorijos po Žygimanto Augusto mirties 1572 m. liepos mėnesį Knišine komentaras“ minimas Jonas Chodkevičius bei jo indėlis tvirtinant Vilniaus jėzuitų akademijos įsteigimą.