Įvadas

XIX amžius Prūsijos Lietuvoje pasižymėjo istorinių įvykių gausa (1807 m. panaikinta baudžiava), intensyvėjo kultūrinis gyvenimas (steigtos įvairios kultūrinės draugijos, savišvietos organizacijos, klubai, bibliotekos, muziejai ir kt.), pradėti leisti pirmieji lietuviški laikraščiai. Romantizmo idėjų įtakoje subrendo ir pasirodė pirmieji lietuvių liaudies dainų rinkiniai: Martyno Liudviko Rėzos (1776–1840) Dainos oder Litthauische Volkslieder (1825), Georgo Heinricho Ferdinando Nesselmanno (1811–1881) Dainos. Littauische Volkslieder (1853) ir kt.
XIX a. pabaigoje buvo išleistas didžiausias Prūsijos lietuvių liaudies dainų su melodijomis rinkinys Dainų balsai. Melodieen litauischer Volkslieder (I–1886, II–1889) (toliau – Dainų balsai). Jį parengė Prūsijos Lietuvos tautosakininkas, Tilžės aukštesniosios mergaičių mokyklos mokytojas ir direktorius Kristijonas Barčas (Christian Bartsch, 1832–1890). Jo pavardė lietuvių tautosakos istorijoje nėra taip gerai žinoma kaip M. L. Rėzos, G. H. F. Nesselmanno, Simono Stanevičiaus (1799–1848) ar kitų tautosakos rinkėjų. Skaitytojams ir parodos žiūrovams mažai žinomas ir K. Barčo parengtas rinkinys Dainų balsai. Šį Vokietijoje išleistą rinkinį lietuvių folkloro tyrėjai laiko ne tik stambiausiu, bet ir vienu reikšmingiausių melodijų rinkiniu lietuvių muzikos istorijoje. Pirmoji Barčo rinkiniu, kaip mokslo objektu, susidomėjo profesorė Jadvyga Čiurlionytė.
Barčas gimė 1832 m. lapkričio 4 d. Šakumų (vok. Schakkumen) gyvenvietėje Mielkiemio (vok. Mehlkehmen) parapijoje, priklausiusioje Stalupėnų apskričiai (vok. Kreis Stallupönen) (Rytų Prūsijos provincija), mokėsi Karalienės mokytojų seminarijoje, dirbo mokytoju Voline (vok. Wollin), Bygdoščiuje (vok. Bromberg), galiausiai – Tilžėje. Gimęs Rytų Prūsijos provincijai priklausiusioje daugiausia lietuvių gyvenamoje Stalupėnų apskrityje, Barčas nuo mažens turėjo girdėti lietuvių kalbą, taigi galėjo būti jos pramokęs dar vaikystėje. 1855–1858 m. jis dirbo namų mokytoju Lindikų (vok. Lindicken) dvare, Širvintos apylinkėje. Gyvendamas lietuvių gyvenamo krašto dvare, tarp Prūsijos Lietuvos lietuvių ir galbūt kiek mokėjęs lietuviškai, Barčas susidomėjo poetine ir muzikine liaudies kūryba, ėmė ją užrašinėti. Kaip pats teigė, lietuvių tautosaka jis susidomėjo skatinamas jaunatviško entuziazmo.
Barčo prielankumą lituanistikai taip pat liudija priklausymas Tilžėje veikusiai Lietuvių literatūros draugijai (vok. Litauische literarische Gesellschaft). Jos nariu jis buvo nuo pat draugijos įsikūrimo pradžios – 1879 metų. Barčui persikėlus į Tilžę, susidomėjimas lietuvių liaudies poezija neišblėso, priešingai – pradėjo aktyviai reikštis. Bendraudamas su lituanistika besidominčiais asmenimis ir bendraminčiais, jis pats ėmėsi rimtų liaudies poezijos studijų, spausdino straipsnius apie lietuvių liaudies dainas, kaip pats rašė, buvo ,,tikras lietuviškų liaudies dainų bičiulis ir gerbėjas“.
Sudaryti lietuvių liaudies dainų rinkinį Barčas ėmėsi jau gerai pasirengęs. Jo darbas pasižymėjo moksliniu tikslumu – prie kiekvienos dainos su melodija buvo išvardyti visi spausdintiniai šaltiniai, užrašytojo pavardė, užrašymo vietovė ir metai. Barčo sudarytas rinkinys vokiškas – visi jame esantys dainų tekstai išversti į vokiečių kalbą ir tik pirmas posmas po natomis parašytas lietuvių kalba. Abiejuose Dainų balsų tomuose, kartu su variantais, užregistruotos 453 melodijos. Medžiaga rinkiniui buvo rinkta 1820–1882 metais. Daugiausia dainų buvo užrašyta Širvintos apylinkėje, Pilupėnuose, Tilžės apylinėse, Enskiemyje ir kt. Kaip pažymi J. Čiurlionytė, savo rinkinyje Barčas panaudojo ne vien Prūsijos lietuvių melodijas, bet ir surinktas pačioje Lietuvoje bei paskelbtas įvairiuose leidiniuose. Taigi šiame rinkinyje sudėtos beveik visos ligi tol publikuotos lietuvių liaudies dainos.
Barčą domino ne tik lietuvių folkloras, bet ir krašto istorija. 1888 m. jis išleido veikalą Skizzen zu einer Geschichte Tilsits von der ältesten Zeit bis 1812 (liet. Tilžės istorijos eskizai). Jame aprašė Tilžės miesto įsikūrimo istoriją, svarstė apie miesto pavadinimo kilmę, dėmesį skyrė laikotarpiui iki 1812 m. aptarti.
Savo parengtu lietuvių liaudies dainų rinkiniu Barčas ne tik populiarino lietuvių folklorą vokiečiakalbėje aplinkoje, bet ir atskleidė lietuvių liaudies poezijos turtingumą. Barčo veikalą pripažino tarptautinė mokslinė ir kultūrinė visuomenė. Jo rinkinys prisidėjo prie lietuvių tautosakos sklaidos. Tai buvo pirmas ir paskutinis Mažosios Lietuvos dainų rinkinys – su juo baigėsi XIX amžiaus Prūsijos lietuvių liaudies dainų su melodijomis rinkimas. Šia paroda norėta priminti mažai žinomą, tačiau lietuvių tautosakos mokslui itin nusipelniusį šviesuolį – Kristijoną Barčą ir trumpai atskleisti Prūsijos Lietuvos tautosakos publikavimo kontekstą. 

Daugiau apie Kristijoną Barčą ir tautosakos publikavimą XIX a. Prūsijos Lietuvoje kviečiame klausytis garso įraše.

Kviečiame pasiklausyti dainų iš Kristijono Barčo rinkinio Dainų balsai. Dainuoja Rasa Serra 
https://www.youtube.com/watch?v=yp8NwCMHcg8
https://www.youtube.com/watch?v=448qw61zG74
https://www.youtube.com/watch?v=jM4BIhJVKik

Parodos ir tekstų autorė dr. Kotryna Rekašiūtė
Publikavo Audronė Steponaitienė
 

Informuojame, kad šioje svetainėje statistikos ir rinkodaros tikslais naudojami slapukai (angl. Cookies). Jei sutinkate, spauskite mygtuką SUTINKU. Sutinku