Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių

Jonas iš Lietuvos kunigaikščių buvo pirmas žinomas Skorinos darbdavys – šis tarnavo jam gydytoju. Vilniaus vyskupas buvo iškili Lietuvos Renesanso asmenybė. Štai kaip jį apibūdina autoritetingas istorikas Stephenas C. Rowellas:

LDK sostinėje Jonas sukūrė pastatų statybos, prabangos daiktų gamybos infrastruktūrą – stiklo dirbtuves, plytinę. Vilniaus katedroje Jonas įsteigė ir apmokėjo dvi naujas su mokslu ir muzika susijusias prelatūras – scholastiko ir kantoriaus, atnaujino ir praplėtė mansionarijų bendruomenę. Jaunasis vyskupas buvo madingas ir tuolaikinis savo poreikiais – juk Vilniun iš Plocko, kur Jonas dar ėjo prepozito pareigas, jis pakvietė žymius italų architektus Vilniaus katedrai atstatyti po 1530 m. gaisro. Jonui beveik dešimtmetį kaip sekretorius tarnavo gydytojas, astrologas, spaustuvininkas, bažnytinės unijos šalininkas Pranciškus Skorina. Vyskupo Vilniaus dvare dirbo literatai – tarp jų 1535‒1536 m. vienas paskutinių jo notarų, jaunas lotyniškai rašęs poetas Jurgis Albinas. Jonui dedikuota keletas literatūros kūrinių; tarp jų autorių – Mikalojus Šadekietis (Mikołaj ze Szadka; astrologas) ir Valentinas Vrubelis (Wróbel; teologas). Su jo katedros statybomis susijęs žymus Krokuvos ir Poznanės teologas ir apologetas Grigalius iš Šamotulų. Tiesioginę sąsają su Jonu turi bent dvi svarbios bažnytinės knygos – 1528 m. Krokuvoje prašmatniai spausdinti Vilniaus vyskupijos statutai bei 1538 m. Leipcige išleistas stambus Poznanės katedros ir vyskupijos valandynas („Diurnale horarum“), svarbi liturginė knyga (psalmės, maldos, giesmės), skirta ilgamečiam naudojimui.

Dvi ką tik paminėtos knygos ‒ tai „Vilniaus vyskupijos nutarimai“ (1528) ir „Poznanės katedrinės bažnyčios valandynas“ (1538). Iki tol vyskupas prisidėjo prie kelių kitų leidinių atsiradimo. Mat, kai jo pirmtakas Albertas Radvila kreipėsi į Leoną X su prašymu pradėti karalaičio Kazimiero kanonizacijos bylą, į Vilnių 1520 m. atvyko popiežiaus legatas, Gvardialfieros vyskupas Zacharijus Ferreris, turėjęs surinkti ir paruošti tolesnei proceso eigai būtiną medžiagą. Popiežiaus 1519 m. lapkričio 1 d. instrukcijoje, be kitų dalykų, buvo nurodyta ištirti palamintojo Kazimiero gyvenimą ir jo užtarimu po mirties įvykusius stebuklus. Vilniuje surinktos medžiagos pagrindu Ferreris tuomet parašė, o kitais metais Krokuvoje išspausdino „Palaimintojo išpažinėjo Kazimiero gyvenimą“. Aprašydamas Lietuvą, autorius lietuvių tautos ištakas susiejo su senovės Roma. Mat jis keliose vietose paminėjo lietuvius kilus iš Romos, pavadino juos litalais, o šalį – Litalija. Toks istorijos vertinimas glaudžiai susijęs su Jono iš Lietuvos kunigaikščių pažiūromis. Vėliau taip – italu – Čekijos karaliui prisistatė ir buvęs vyskupo gydytojas Skorina.
 

Popiežiaus Leono X raštas Vilniaus kapitulai apie Jono iš Lietuvos kunigaikščių paskyrimą Vilniaus vyskupu.

Popiežiaus Leono X nuncijaus Zacharijo Ferrerio raštas, patvirtinantis Vilniaus pirklio Morkaus Petravičiaus testamentą, kuriuo šis pajamas iš mėsinių užrašo Vilniaus Šv. Jono bažnyčiai.

Poznanės vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių raštas, kuriuo savo plytinę ir dvarelį Vilniuje parduoda Vilniaus magistratui.