17Objektai(-ų)

Biblijos vertimai į lietuvių kalbą

Spaudos istorijos pradžia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje yra tiesiogiai susijusi su Biblijos knygų spausdinimu. Pranciškus Skorina  Vilniuje prieš 1522 m. įkūrė spaustuvę ir joje išleido kelias Senojo ir Naujojo Testamento knygas. Visas Šventasis Raštas į lenkų kalbą – vieną iš šnekamųjų Kunigaikštystės kalbų – pirmą kartą buvo išverstas ir 1563 m. išspausdintas su Mikalojaus Radvilos Juodojo pagalba. Tai buvo garsioji Brastos (arba Radvilų) Biblija, kurią vertė bent 18 žmonių.

Pirmieji Biblijos vertimai į lietuvių kalbą nebuvo išspausdinti (arba nebaigti spausdinti). Iš vokiško Liuterio vertimo Šventąjį Raštą 1579–1590 m. išvertė Jonas Bretkūnas, bet šis vertimas nebuvo išleistas. 1657–1660 m. būdamas Anglijoje, iš lenkų kalbos ją vertė Samuelis Boguslavas Chylinskis. Šis vertimas buvo pradėtas spausdinti, bet, nesulaukus Lietuvos evangelikų reformatų paramos ir pritarimo, darbas buvo nutrauktas, o jau išspausdinta Senojo Testamento dalis buvo atiduota į makulatūrą. Visas Naujasis Testamentas lietuvių kalba pasirodė tik pačioje XVIII a. pradžioje, netrukus Mažojoje Lietuvoje išspausdinta ir visa Biblija.

Visgi Šventojo Rašto tekstų savo gimtąja kalba lietuviai rado jau pirmojoje knygoje – Martyno Mažvydo Katekizme, kur buvo išspausdinta pora psalmių. Atskirų Biblijos knygų ar jų dalių buvo galima rasti daugelyje krikščioniškų knygų lietuvių kalba: giesmynuose ir katekizmuose buvo spausdinamos psalmės, postilėse – Naujojo Testamento ištraukos.

Pirmieji viso Šventojo Rašto vertimai į lietuvių kalbą buvo kolektyviniai darbai, prie kiekvieno iš jų prisidėjo po kelis lietuvių raštijos darbuotojus. Pirmasis vienas visą Šventąjį Raštą į lietuvių kalbą išvertė ir išspausdino arkivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas. 1906 m. Kaune išleista jo versta Šventa mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Evangelija ir Apaštalų darbai. 1911–1937 m. atskirais tomais buvo išspausdintas ir visas Šventasis Raštas.

M. Mažvydo Katekizme išspausdinti du pirmieji Šventojo Rašto tekstai – giedoti skirtos psalmės su natomis – lietuvių kalba: 102 psalmė „Benedic anima mea domino“ – „Liaupsink duscha mana pana“ ir 50 psalmė „Miserere mei Deus secundum magnam“ – „Susimilk ant musu Diewe“.

Evangelikų reformatų kunigo Jono Bretkūno postilių rinkinyje išspausdinta Naujojo Testamento ištraukų.
 

Mikalojaus Daukšos iš lenkų kalbos išverstoje Jokūbo Vujeko Postilėje išspausdinti pirmieji katalikiški Naujojo Testamento vertimai. 
Čia rodomas antraštinis lapas nėra originalus. Kadangi jis neišliko, buvęs knygos savininkas jo kopiją nusipiešė, atkartodamas originalą. 
 

Evangelikų kunigo Baltramiejaus Vilento parengtų Evangelijų ir Apaštalų darbų ištraukų, skaitomų sekmadieniais ir švenčių dienomis, vertimų į lietuvių kalbą rinkinys, perleistas Lozoriaus Zengštoko.

Evangelikų reformatų maldų knygos Knyga nobažnystės krikščioniškos giesmyne buvo išspausdinta psalmių tekstų. Joje taip pat yra sekmadieniais ir švenčių metu skaitomų Evangelijų ištraukų vertimai. 
 

Jėzuito Konstantino Sirvydo Punktuose sakymų spausdinamos sekmadieniais ir švenčių dienomis skaitomų Evangelijos tekstų ištraukos, taip pat pateikiamos pamokslų santraukos bei jų vertimai į lenkų kalbą. Ši knyga svarbi ne tik dėl Naujojo Testamento vertimų į lietuvių kalbą, bet ir dėl to, kad Punktai yra pirmasis originalus lietuviškas tekstas, išverstas į kitą kalbą.

Dėl savo populiarumo jėzuito Jono Jaknavičiaus parengti sekmadienių ir švenčių Evangelijų skaitiniai lenkų ir lietuvių kalbomis buvo perspausdinti daugiau kaip 40 kartų. Manoma, kad pirmą kartą šis pamokslininkams skirtų tekstų rinkinys buvo išspausdintas 1637 m. (seniausia išlikusi knyga – iš 1647 metų). XIX a. šią knygą ne vieną kartą perspausdino Vilniaus bazilijonų spaustuvė.
 

Pirmoji pilna Naujojo Testamento lietuvių kalba laida. Pirmą kartą visą Naujajį Testamentą į lietuvių kalbą išvertė evangelikų reformatų kunigas Samuelis Bitneris (apie 1632–1673).
 

Antroji visos Biblijos lietuvių kalba laida. Pirmą kartą visas Šventasis Raštas buvo išspausdintas Karaliaučiuje 1735 metais. Šią knygą redagavo evangelikų liuteronų kunigas Adomas Fridrichas Šimelpenigis (1699–1718), vertęs dalį 1735 metų Biblijos. 
 

Kiekviename kasdieniam evangelikų pamaldumui skirtame konvoliute paprastai būna giesmynas, kurio dalį sudaro Senojo Testamento psalmės. Jame taip pat būna ir sekmadieninių Evangelijų skaitinių knyga. 
 

Kokios konfesijos tikinčiųjų pamaldumui skirta knyga, galima atspėti ir pagal jos formą: evangelikų liuteronų knygos būna siauros ir aukštos. Šis katalikų psalmynas savo forma primena kitus katalikiškus giesmynus – „kantičkas“, kuriuose taip pat buvo skelbiama psalmių tekstų. 
 

Siekiant katalikus supažindinti su Jėzaus Kristaus, Mergelės Marijos, šventųjų gyvenimais, buvo spausdinami nuosekliai papasakotų gyvenimų rinkiniai. Jėzaus Kristaus gyvenimas šioje knygoje perpasakoja Evangelijų tekstus ir taip supažindina su jų istorijomis.
 

Supraslio bazilijonų spaustuvėje išspausdintas Bažnyčios mokytojo Bonaventūros Kristaus gyvenimo, parašyto pagal Evangelijas, vertimas į žemaičių tarmę.
 

Rusiškais rašmenimis (graždanka) išspausdintos sekmadienių ir švenčių Evangelijos.
 

Biblijos pasakojimai su paveikslėliais, skirti vaikams. Tai yra svarbiausių Šventojo Rašto pasakojimų rinkinys, perrašytas ir iliustruotas taip, kad sudomintų mažuosius skaitytojus.
 

XIX a. į lietuvių kalbą buvo išversta bei išspausdinta ir apokrifinė slapto Jėzaus mokinio Nikodemo evangelija.
Apokrifais vadinami senovės judėjų ir krikščionių kūriniai, neįtraukti į Biblijos kanoną. Jų autorystė dažnai priskiriama Biblijos veikėjams.
 

Pirmasis visos Biblijos vertėjo arkivyskupo Juozapo Skvirecko Šventojo Rašto vertimas buvo 1906 m. išspausdintas Naujasis Testamentas.
Juozapo Skvirecko viso Šventojo Rašto vertimas buvo spausdinamas dviem kalbomis – lotyniškai ir lietuviškai. Šis darbas užtruko daugiau nei 25 metus – nuo 1911 iki 1937 metų.
 

Informuojame, kad šioje svetainėje statistikos ir rinkodaros tikslais naudojami slapukai (angl. Cookies). Jei sutinkate, spauskite mygtuką SUTINKU. Sutinku