4Objektai(-ų)

Įvadas

LMA Vrublevskių bibliotekoje savo naujus namus rado kadaise gyvavusių institucinių ar asmeninių bibliotekų knygos bei kiti dokumentai. Viena iš seniausių, turtingiausių ir garsiausių buvo Vilniaus evangelikų reformatų sinodo biblioteka. 1557 metais buvo įsteigtas Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios sinodas Unitas Lithuaniae (Lietuvos vienata), ir prie jo kūrėsi Sinodo biblioteka. Atsiradusi Reformacijos kovų įkarštyje, susidūrusi su kontrreformacija, Sinodo biblioteka patyrė daug negandų. Jėzuitų šalininkai ją pirmą kartą užpuolė 1591 metais. 1611 m. liepos 2–3 dienomis ji buvo beveik visiškai sudeginta. Trečią kartą ji buvo nuniokota 1639 metais. Po tos nelaimės iš Vilniaus iškelta, biblioteka pabuvojo Kėdainių ir Slucko reformatų mokyklose, įkurtose kunigaikščių Radvilų valdose. Tik 1854 m. ji buvo parvežta į Vilnių, kur buvo iki Pirmojo pasaulinio karo (1914–1918). 1915 m. ji vėl buvo išvežta į Slucką, o po karo – pargabenta atgal į Vilnių. Dvidešimt tarpukario metų ji buvo rūpestingai prižiūrima ir tvarkoma, tačiau 1941 m. pradžioje sovietų valdžia privertė ją nutraukti savarankišką veiklą. Vilniaus evangelikų reformatų parapija neturėjo nei pakankamai lėšų, nei galimybių pasirūpinti ypatingos vertės Sinodo biblioteka, todėl ieškojo išeities. Tinkamiausia pasirodė prašyti, kad dokumentų rinkinius  perimtų savo globon naujai įsteigta Mokslų akademija ir jos biblioteka. 1941 02 26 pasirašytas Perėmimo aktas, pagal kurį buvo perimta 18 564 tomai sutvarkytų knygų, keliolika tūkstančių rankraščių ir kitų vertybių. Evangelikų reformatų bendruomenė pageidavo, kad biblioteka liktų ten pat, kur ir buvo, Pylimo gatvėje 11 buvusiuose Evangelikų reformatų sinodo namuose. Jie drauge su biblioteka turėjo atitekti Mokslų akademijai, kaip ir kieme stovėjęs pastatas, kuriame saugoti rankraščiai, ir buvo skaityklai tinkamos patalpos. Šie paskutiniai Sinodo bibliotekos namai liko tik fotografijose, nes 1944 metų liepos 11–12 dienomis traukiantis iš Vilniaus hitlerinės Vokietijos kariuomenei, pastatas buvo sudegintas, o biblioteka – sunaikinta. 1944 m. rugsėjo 16 ir 18 dienomis laikraštis „Tiesa“ išspausdino inicialais V. D. pasirašytą straipsnį „Vokiečiai sudegino Vilniaus Evangelikų reformatų sinodalinę biblioteką“. Po tokio viešai paskelbto Vilniaus evangelikų reformatų sinodo bibliotekos sunaikinimo Lietuvos mokslų akademijos biblioteka tarsi prarado teisę į jai patikėtą ir priimtą biblioteką, taip pat negalėjo pareikalauti, kad jai, kaip teisėtai Sinodo bibliotekos perėmėjai, būtų perduodami iš nebūties išnyrantys rankraščiai ir knygos. Tokių, tikriausiai karo metais išneštų ir kur nors slėptų dokumentų, buvo. Lietuvos mokslui ypatingą vertę turėjo bibliotekoje kaupti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje veikusių spaustuvių leidiniai. Išskirtinė Sinodo bibliotekos vertė ta, kad joje buvo kaupiama ir išsaugota reformacijos klasika, nes beveik visi bibliotekoje išlikę veikalai buvo atsidūrę Vatikano sudarinėtuose ir vis papildomuose draudžiamų knygų sąrašuose. 
Dalis Vilniaus evangelikų reformatų sinodo bibliotekos knygų vis dėlto pasiekė Žygimantų gatvę –  dabartinius LMA Vrublevskių bibliotekos rūmus. Jos nebuvo išskirtos, bet aprašomos pagal amžius drauge su kitais Bibliotekai atitekusiais dokumentais. Priklausymą Vilniaus evangelikų reformatų sinodo bibliotekai parodo antspaudas, įrašas lotynų kalba, arba įrašas, kad dokumentas buvo Slucko gimnazijos bibliotekoje. Rasta XVI a. išleistų 518 veikalų, įrištų į 350 knygų, iš jų net 117 yra foliantai. 447 veikalai išleisti lotynų kalba, didžiąją dalį  (323) sudaro teologinė literatūra.
Šis virtualus pasakojimas skirtas paminėti prieš 440 metų Vilniuje, Danieliaus Lenčickio spaustuvėje, Jono Glebavičiaus lėšomis išleistą žymiausio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos evangelikų reformatų teologo, rašytojo, polemisto, Mikalojaus Radvilo Rudojo, karalių Stepono Batoro ir Zigmanto Vazos sekretoriaus Andriaus Volano (apie 1530–1610) polemikos su jėzuitu Petru Skarga knygą – Andriaus Volano Penkios knygos prieš Vilniaus jėzuito Skargos septynis mišių ir jų aukos stulpus ir knygą: 12 Cvinglio bei Kalvino sekėjų teiginių  (Andreae Volani Libri quinque: contra Scargae Iesuitae Vilnensis septem, Missae sacrificiique eius columnas, et librum 12. artium Zvingliocalvinistarum).
Pasakojimui parinktos XVI a. leistos knygos, kurios primena vykusius karštus ginčus dėl teisingesnio tikėjimo, pasiryžimą dėl jo paaukoti gyvybę, pritariančiųjų paiešką ir ne tik žodinę kovą su priešininkais.
 

Parodą parengė Violeta Radvilienė
Redagavo dr. Giedrė Miknienė, dr. Daiva Narbutienė
Dokumentus skaitmenino Egidijus Gotalskis, Alfredas Kulingauskas
Medžiagą internete pateikė Audronė Steponaitienė
Dokumentai – iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondų

Informuojame, kad šioje svetainėje statistikos ir rinkodaros tikslais naudojami slapukai (angl. Cookies). Jei sutinkate, spauskite mygtuką SUTINKU. Sutinku