Veikla
XXVII knygos mėgėjų įstatai apibrėžė svarbiausias draugijos veiklos sritis: estetiškų knygų leidybą (ketinta kasmet išleisti bent po vieną, tačiau ne viskas pavyko); knygotyrinės tematikos paskaitas; knygų parodas; knygos istorijos ir knygotyrinės tematikos publikacijas žiniasklaidoje; ekskursijas knygai reikšmingomis vietomis ir pan. Draugijos pajamos – narių mokesčiai, iš leidybos gaunamos pajamos ir kt. Daug laiko ir dėmesio buvo skiriama finansinei dokumentacijai, ji itin tvarkinga. Tai ilgamečio sekretoriaus Viktoro Cimkausko nuopelnas.
Kasos knyga. Kaunas, 1931–1940.
LMAVB RS F59-251
Šioje knygoje buvo rašomos draugijos pajamos ir išlaidos. Ją tvarkė iždininkas. Juo buvo Vaižgantas (1931–1933 m. balandį), Kazys Bizauskas (1933 m. spalį–1934 m. sausį), Viktoras Cimkauskas (1934 m. vasarį–rugsėjį ir 1939 m. vasarį–1940 m. sausį), Juozas Balčiūnas-Švaistas (1934 spalį–1937 m. sausį), Vilhelmas Burkevičius (1937 m. vasarį–1939 m. sausį) ir Eduardas Turauskas (1940 m. vasarį–gegužę). Kasmet sausio 27 dieną revizijos komisija patikrindavo kasos knygą ir draugijos lėšas, surašydavo aktą. Paskutinis 1940 m. spalio 31 dienos įrašas V. Cimkausko ranka: visos lėšos (3018 litų) pervestos į Liaudies kultūros fondą, t. y. sovietų nacionalizuotos.
Šioje knygoje buvo rašomos draugijos pajamos ir išlaidos. Ją tvarkė iždininkas. Juo buvo Vaižgantas (1931–1933 m. balandį), Kazys Bizauskas (1933 m. spalį–1934 m. sausį), Viktoras Cimkauskas (1934 m. vasarį–rugsėjį ir 1939 m. vasarį–1940 m. sausį), Juozas Balčiūnas-Švaistas (1934 spalį–1937 m. sausį), Vilhelmas Burkevičius (1937 m. vasarį–1939 m. sausį) ir Eduardas Turauskas (1940 m. vasarį–gegužę). Kasmet sausio 27 dieną revizijos komisija patikrindavo kasos knygą ir draugijos lėšas, surašydavo aktą. Paskutinis 1940 m. spalio 31 dienos įrašas V. Cimkausko ranka: visos lėšos (3018 litų) pervestos į Liaudies kultūros fondą, t. y. sovietų nacionalizuotos.
XXVII knygos mėgėjų indėlininko knygelė. Kaunas, 1931–1937.
LMAVB RS F59-262
Šios Lietuvos kredito banko indėlininko knygelės numeris simbolinis – baigiasi skaičiumi 27.
Šios Lietuvos kredito banko indėlininko knygelės numeris simbolinis – baigiasi skaičiumi 27.
Kvitų knygelė. Kaunas, 1931–1940.
LMAVB F59-264, lap. 1 ir 8
Kvitų knygelės (jų buvo devynios) liudija kruopščiai vestą XXVII knygos mėgėjų buhalteriją: nario mokesčio įmokas, pajamų mokesčio išskaitymus nuo išmokėtų honorarų už „XXVII knygos mėgėjų metraščio“ straipsnius ir pan. Kvitų knygeles tvarkydavo draugijos iždininkas, patikrindavo revizijos komisija.
Kvitų knygelės (jų buvo devynios) liudija kruopščiai vestą XXVII knygos mėgėjų buhalteriją: nario mokesčio įmokas, pajamų mokesčio išskaitymus nuo išmokėtų honorarų už „XXVII knygos mėgėjų metraščio“ straipsnius ir pan. Kvitų knygeles tvarkydavo draugijos iždininkas, patikrindavo revizijos komisija.
Kvietimų į XXVII knygos mėgėjų susirinkimus kortelės. Kaunas, 1931–1939.
LMAVB RS F59-261, lap. 4; F59-261, lap. 14; F59-241, lap. 46
Kvietimai į draugijos susirinkimus specialiai išspausdintose kortelėse būdavo išsiuntinėjami visiems nariams. Jose sekretorius įrašydavo susirinkimo temą, datą ir vietą. Iš pradžių kvietimuose vartota Mstislavo Dobužinskio sukurta emblema, vėliau ją pakeitė modernesnės stilistikos Vytauto Kazimiero Jonyno emblema.
Kvietimai į draugijos susirinkimus specialiai išspausdintose kortelėse būdavo išsiuntinėjami visiems nariams. Jose sekretorius įrašydavo susirinkimo temą, datą ir vietą. Iš pradžių kvietimuose vartota Mstislavo Dobužinskio sukurta emblema, vėliau ją pakeitė modernesnės stilistikos Vytauto Kazimiero Jonyno emblema.
Viktoro Cimkausko rašyti susirinkimų protokolų juodraščiai. Kaunas, 1931–1933.
LMAVB RS F59-259, lap. 1
Visuotiniuose susirinkimuose susirinkimo pirmininkas ir sekretorius būdavo renkami, pastarasis rašydavo susirinkimo protokolą. Kartais tokie protokolai vėluodavo ir draugijos archyvą pasiekdavo tik po metų. Valdybos posėdžius protokoluodavo draugijos sekretorius, taigi daugiausia archyve išlikusių protokolų parengta Viktoro Cimkausko.
Visuotiniuose susirinkimuose susirinkimo pirmininkas ir sekretorius būdavo renkami, pastarasis rašydavo susirinkimo protokolą. Kartais tokie protokolai vėluodavo ir draugijos archyvą pasiekdavo tik po metų. Valdybos posėdžius protokoluodavo draugijos sekretorius, taigi daugiausia archyve išlikusių protokolų parengta Viktoro Cimkausko.
Kvietimas į Dailiosios knygos parodą. Kaunas, 1933.
LMAVB RS F59-261
XXVII knygos mėgėjų parengta Dailiosios knygos paroda veikė Čiurlionio galerijoje nuo 1933 m. sausio 27 iki vasario 17 dienos, ją aplankė 186 lankytojai. Eksponuota 121 knyga (seniausiosios lietuviškos knygos, XVIII a. ir spaudos draudimo laikotarpio leidiniai, XX a. knygos). Nors Marija Urbšienė, gerai išmanydama prancūzų bibliofilinius leidinius, parodą įvertino itin kritiškai (pavadino ją „kokia neturi būti dailioji knyga“), Pauliaus Galaunės nuomone, paroda atskleidė „sunkiai vykstantį lietuviškos knygos kultūrėjimo vaizdą“.
XXVII knygos mėgėjų parengta Dailiosios knygos paroda veikė Čiurlionio galerijoje nuo 1933 m. sausio 27 iki vasario 17 dienos, ją aplankė 186 lankytojai. Eksponuota 121 knyga (seniausiosios lietuviškos knygos, XVIII a. ir spaudos draudimo laikotarpio leidiniai, XX a. knygos). Nors Marija Urbšienė, gerai išmanydama prancūzų bibliofilinius leidinius, parodą įvertino itin kritiškai (pavadino ją „kokia neturi būti dailioji knyga“), Pauliaus Galaunės nuomone, paroda atskleidė „sunkiai vykstantį lietuviškos knygos kultūrėjimo vaizdą“.
Dailiosios knygos parodos eksponatų sąrašo juodraščiai. Kaunas, 1933.
LMAVB RS F59-52, lap. 176-178
Dailiosios knygos parodai eksponatai buvo atrinkti iš institucinių ir iš draugijos narių asmeninių bibliotekų. Juodraštiniai parodos eksponatų sąrašai rodo, kokias asmenines knygas Vytautas Steponaitis, Petras Jakštas, Juozas Balčiūnas, Jonas Strazdas, Antanas Rucevičius skolino eksponuoti.
Dailiosios knygos parodai eksponatai buvo atrinkti iš institucinių ir iš draugijos narių asmeninių bibliotekų. Juodraštiniai parodos eksponatų sąrašai rodo, kokias asmenines knygas Vytautas Steponaitis, Petras Jakštas, Juozas Balčiūnas, Jonas Strazdas, Antanas Rucevičius skolino eksponuoti.
Vytauto Steponaičio atvirlaiškis Viktorui Cimkauskui. Talinas, 1936 m. liepos 27 d.
LMAVB RS F59-98-189, lap. 178
Jei kuris valdybos narys mėnesio 27 dieną būdavo kur nors išvykęs, jis bičiuliams siųsdavo sveikinimo laiškelį – tokia buvo susiklosčiusi nerašyta tradicija. Vytautas Steponaitis iš Talino praneša, jog užmezgęs ryšius su estų bibliofilais.
Jei kuris valdybos narys mėnesio 27 dieną būdavo kur nors išvykęs, jis bičiuliams siųsdavo sveikinimo laiškelį – tokia buvo susiklosčiusi nerašyta tradicija. Vytautas Steponaitis iš Talino praneša, jog užmezgęs ryšius su estų bibliofilais.
Vlado Daumanto patvirtinimas, kad jis už XXVII knygos mėgėjų bibliotekai parduotas knygas gavo 500 litų. Kaunas, 1933 m. gruodžio 18 d.
LMAVB RS F59-250, lap. 77
Draugijos bibliotekai gausinti knygos buvo perkamos ir iš asmeninių bibliotekų. Tokių knygų yra pardavę Paulius Galaunė ir Vladas Daumantas (1885–1977). Pastarasis buvo pirmosios kadencijos (1931–1933) revizijos komisijos narys, garsėjo savo bibliofiline prabangių leidinių biblioteka. Be minėtų 500 Lt, jis jau anksčiau už parduotas knygas buvo gavęs 1288 litus. V. Daumantas 1935 m. pradžioje iš draugijos iždo mėgino pasiskolinti pinigų (prašė 1200 Lt), bet valdyba nesutiko. Kilo konfliktas. 1935 m. vasario 27 d. susirinkime buvo nagrinėjamas V. Daumanto pareiškimas, kad jis išstojąs iš draugijos ir prašąs jam grąžinti anksčiau parduotas knygas. Buvo nutarta „Daumantą <...> draugijos nariu nebelaikyti, knygas, pirktas iš Daumanto, jam grąžinti, jeigu jis iki birželio 27 d. grąžins už knygas jam sumokėtus pinigus“. Knygos nebuvo grąžintos, V. Daumanto veikla draugijoje nutrūko. Įvairūs jo gyvenimo įvykiai liudija, kad savo aistrą knygoms jis vargiai begalėjo suvaldyti, skolos dėl knygų jį lydėjo visą gyvenimą.
Draugijos bibliotekai gausinti knygos buvo perkamos ir iš asmeninių bibliotekų. Tokių knygų yra pardavę Paulius Galaunė ir Vladas Daumantas (1885–1977). Pastarasis buvo pirmosios kadencijos (1931–1933) revizijos komisijos narys, garsėjo savo bibliofiline prabangių leidinių biblioteka. Be minėtų 500 Lt, jis jau anksčiau už parduotas knygas buvo gavęs 1288 litus. V. Daumantas 1935 m. pradžioje iš draugijos iždo mėgino pasiskolinti pinigų (prašė 1200 Lt), bet valdyba nesutiko. Kilo konfliktas. 1935 m. vasario 27 d. susirinkime buvo nagrinėjamas V. Daumanto pareiškimas, kad jis išstojąs iš draugijos ir prašąs jam grąžinti anksčiau parduotas knygas. Buvo nutarta „Daumantą <...> draugijos nariu nebelaikyti, knygas, pirktas iš Daumanto, jam grąžinti, jeigu jis iki birželio 27 d. grąžins už knygas jam sumokėtus pinigus“. Knygos nebuvo grąžintos, V. Daumanto veikla draugijoje nutrūko. Įvairūs jo gyvenimo įvykiai liudija, kad savo aistrą knygoms jis vargiai begalėjo suvaldyti, skolos dėl knygų jį lydėjo visą gyvenimą.
Jono Vainausko baldų dirbtuvės sąskaita. Kaunas, 1937 m. balandžio 22 d.
LMAVB RS F59-238, lap. 43
„Kambarių apstatymo tautiškai moderniškame stiliuje baldais dirbtuvei“ už draugijos bibliotekos knygoms skirtos spintos gamybą buvo sumokėta 600 Lt. Ąžuolinę spintą suprojektavo Vytautas Kazimieras Jonynas, dabar ji yra Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.
„Kambarių apstatymo tautiškai moderniškame stiliuje baldais dirbtuvei“ už draugijos bibliotekos knygoms skirtos spintos gamybą buvo sumokėta 600 Lt. Ąžuolinę spintą suprojektavo Vytautas Kazimieras Jonynas, dabar ji yra Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.
Kvietimas dalyvauti sukaktuviniame XXVII knygos mėgėjų susirinkime. Kaunas, 1940 m. sausio 27 d.
LMAVB RS F59-256, lap. 14
1940 m. sausio 27 dieną, praėjus devyneriems (!) metams nuo veiklos pradžios, XXVII knygos mėgėjai pažymėjo savo veiklos sukaktį, žaismingai primindami skaičiaus 27 simboliką (3 x 9 = 27).
1940 m. sausio 27 dieną, praėjus devyneriems (!) metams nuo veiklos pradžios, XXVII knygos mėgėjai pažymėjo savo veiklos sukaktį, žaismingai primindami skaičiaus 27 simboliką (3 x 9 = 27).
XXVII knygos mėgėjų sukaktuvinio susirinkimo dalyvių sąrašas (parašai). Kaunas, 1940 m. sausio 27 d.
LMAVB RS F59-242, lap. 3
XXVII knygos mėgėjų sukaktuviniame devynerių metų susirinkime, vykusiame Kaune, Marijos ir Juozo Urbšių bute, dalyvavo: Marija Urbšienė, Eduardas Turauskas, Jonas Strazdas, Antanas Rucevičius, Kazys Bizauskas, Juozas Balčiūnas, Paulius Galaunė, Petras Jakštas, Vaclovas Biržiška, Viktoras Cimkauskas, Stasys Pilka, Magdalena Avietėnaitė, Vytautas Kazimieras Jonynas.
XXVII knygos mėgėjų sukaktuviniame devynerių metų susirinkime, vykusiame Kaune, Marijos ir Juozo Urbšių bute, dalyvavo: Marija Urbšienė, Eduardas Turauskas, Jonas Strazdas, Antanas Rucevičius, Kazys Bizauskas, Juozas Balčiūnas, Paulius Galaunė, Petras Jakštas, Vaclovas Biržiška, Viktoras Cimkauskas, Stasys Pilka, Magdalena Avietėnaitė, Vytautas Kazimieras Jonynas.
Ekskursijos į Vilnių protokolas. Kaunas, 1940 m. vasario 27 d.
LMAVB RS F59-242, lap. 4
Lietuvai 1939 m. atgavus Vilnių ir Kazį Bizauską paskyrus vyriausybės įgaliotiniu Vilniaus krašte, dabartiniuose Prezidentūros rūmuose įvyko draugijos susirinkimas. Apie kelionę į Vilnių Petras Jakštas vėliau rašė: „Po susirinkimo visus dalyvius p.p. Bizauskai pakvietė vakarienei. Nors kelis kartus keitėsi sakytų rūmų šeimininkai, tačiau baldai ir valgomojo servizai nuostabiu būdu išliko tie patys. Visos lėkštės dar tebebuvo su rusų caro Nikolajaus venzeliais. Dar tebebuvo senieji sidabriniai šaukštai, peiliai ir šakutės. Per šią vakarienę aš pirmą kartą gyvenime išgėriau visą taurę prancūziško geltono vyno, nes pirma juokaudamas sakydavau, kad vyną gersiu tik Vilniuje. Pažadą tęsėjau.“
Lietuvai 1939 m. atgavus Vilnių ir Kazį Bizauską paskyrus vyriausybės įgaliotiniu Vilniaus krašte, dabartiniuose Prezidentūros rūmuose įvyko draugijos susirinkimas. Apie kelionę į Vilnių Petras Jakštas vėliau rašė: „Po susirinkimo visus dalyvius p.p. Bizauskai pakvietė vakarienei. Nors kelis kartus keitėsi sakytų rūmų šeimininkai, tačiau baldai ir valgomojo servizai nuostabiu būdu išliko tie patys. Visos lėkštės dar tebebuvo su rusų caro Nikolajaus venzeliais. Dar tebebuvo senieji sidabriniai šaukštai, peiliai ir šakutės. Per šią vakarienę aš pirmą kartą gyvenime išgėriau visą taurę prancūziško geltono vyno, nes pirma juokaudamas sakydavau, kad vyną gersiu tik Vilniuje. Pažadą tęsėjau.“