Apie savo kūrybą – Vaclovas Michnevičius

V. Michnevičiaus rankraštis, kurio citatos čia pateikiamos, saugomas Kauno regioniniame valstybės archyve (KRVA, F. 219, ap. 1, b. 506, lap. 72–74). Dokumentą transkribavo Elvyra Eitutienė. Komentarus parašė dr. Birutė Railienė ir Eglė Kundrotienė. Už pastabas dėkojame prof. Libertui Klimkai ir dr. Juditai Puišo. Rankraščio kalba netaisyta.

„Baigęs 1893 mt. Petrapilio Civilių inžinierių institutą [Институт гражданских инженеровъ] pastojau tais pat metais Vilniaus miesto architektoriaus ir inžinieriaus pagelbininku kame ištarnavau iki 1895 mt. t. y. lygiai 2 metu. Tuo laiku dirbau 1) prie pertvarkymo miesto vandenteikių, Aušros vartų ir Misionierių šaltinių bei prie artezinių šulinių, išlyginimo įvairiose miesto dalyse gatvių ...“

„... ir Vilijos pakrančių sutvarkymo-sustiprinimo ...“ 

„... o taip pat ir prie Antakalnio geležinio tilto ir „Vilenką“ [įteka į Viliją] statymo ...“ 
 

„... prie mūrinės dezinfekcijai kameros Lūkišky ...“

Pastatas statytas 1893 m. pagal Aleksejaus Polozovo projektą. XX a. pr. veikė pirmasis miesto naktinis klubas „Palas de Dance“. Šioje vietoje buvo įsikūrusi ir laikraščio „Kurjer Wilenski“ redakcija ir spaustuvė. 1910–1911 m. pastatas perstatytas pagal V. Michnevičiaus projektą (dabar – Gedimino pr. 9). KVR Nr. 12124. 

Malkų turguje V. Michnevičius įrengė Žuvų turgų (Lukšionytė-Tolvaišienė, N. Architekto Vaclovo Michnevičiaus kūriniai Vilniuje. Iš: Kultūros paminklai, 2001, [Nr.] 8, p. 170).

„... kapitalinio miesto teatro Rotušėj remonto ...“

„... miesto kareivinių … remonto ...“

„... prie šv. Jokūbo ...“

„... ir šv. Teresijos bažnyčios atstatymo.“

V. Michnevičius prižiūrėjo Šv. Mykolo bažnyčios remonto darbus (Lukšionytė-Tolvaišienė, N. Architekto Vaclovo Michnevičiaus kūriniai Vilniuje. Iš: Kultūros paminklai, 2001, [Nr.] 8, p. 170).
 

„Tuo pat metu stačiau savystoviai privačius namus, būtent: p-ui Raduškevičiui Kalvarijos gatvėj ...“ 

„... kapitalinį remontą 3-jų aukštų mūriniam Vrubliausko namui su, iš Didžiosios gatvės [dab. Pilies g. 18], fasado pakeitimu. Prie to tuo laiku pastačiau dar buv. Vilniaus ir Kauno redyboj keletą privačių namų ir vasarnamių, o taip pat koplyčių ir monumentų.“

„Nuo 1895 mt. iki 1904 – tarnavau Komisijoje statymui strateginių karo reikalams plentų [Высочаише учрежденная при Военном совете Коммисия по постройке стратегических шоссе], būtent: Ratnyčia–Merkinė–Jeznas–Kruonys–Rumšiškiai ir Kruonys–Kaišedoriai vėjimuose, Ratnyčia–Gardinas ir Gardino apylinkių plentų šakų. Tyrinėjimuose prie projektuojamojo su Gardine per Nemuną geležinkelio tilto; tyrinėjimuose plento statyme Baltstogė–Knyšinas. Šiuo laiku taip pat dalyvavau Vilniaus žemės banko tarnautojų šeimyninių namų projektų konkurse, kuriame laimėjau dvi pirmas premijas.“

„Pylimo gatvės dešinėje – „1910 metais pagal Michnevičiaus projektą pastatytas sandėlis, Zigmunto Nagrodskio [Zygmunt Nagrodzki] sklype, nuomotame iš Evangelikų reformatų kolegijos.“ (Lukšionytė-Tolvaišienė, N. Architekto Vaclovo Michnevičiaus kūriniai Vilniuje. Iš: Kultūros paminklai, 2001, [Nr.] 8, p. 173).

„... V. Michnevičius 1910 m. statytame sandėlyje ir išplėstame paviljone Pylimo gatvėje, evangelikų reformatų sinodo sklype. Šiuose pastatuose veikė Zigmunto Nagrodskio žemės ūkio mašinų parduotuvė. Paviljonų išorę tiek Mikulskis, tiek Michnevičius dekoravo populiariais secesijos motyvais. … [paviljoną] Michnevičius tik paplatino. Jo fasade buvo įkomponuotas vitražinis pasagos formos langas su durimis, sienos plokštumą puošė ištapyti žemės ūkio darbų siužetai.“ (Lukšionytė-Tolvaišienė, N. Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje. Vilnius, 2000, p. 85)

„Nuo 1904–1912 mt. ėjau Vilniaus miesto architektoriaus pareigas, kuriuo laiku pastačiau miesto {?} eiles mūrinių namų prie Zavalnios gatvės, vaikų užkrečiamųjų ligų ligoninei mūrinius rūmus [Žvėryne] ir prie jų mūrinius barakus [šopus], bei mūrinius trobesius katilus deliai sterelizacijos ligoninės užkrečiamųjų nešvarumų.“

 

„Po gaisro atstačiau Koncertų salę 10 Nr. ties Aušros vartais ...“
 

„... ir atnaujinau miesto karo sandelius.“

„Vilniuje modernaus konstrukcinio sprendimo pavyzdžiu tapo turgaus halė Pylimo gatvėje, pastatyta 1904–1906 m. pagal miesto architekto V. Michnevičiaus projektą. Ji bazilikinio tūrio; centrinė ir šoninė ertmės (plotas 71,5 x 32 m) perdengtos metalinių kniedytų santvarų konstrukcija, kurią projektavo Lilpopo, Rau ir Levenšteino akcinė bendrovė Varšuvoje, o pagamino Petro Vileišio mechaninės dirbtuvės Vilniuje.“ (Lukšionytė-Tolvaišienė, N. Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje. Vilnius, 2000, p. 84–85)

„Sudariau kelius projektus naujo teatro, kuris buvo numatytas statyti 1912 mt. Tuo tikslu miesto Valdyba delegavo į užsienį [į Vieną ir kt.] susipažinimui su teatrų statyba. Tuo pat laiku dalyvavau konkurse Didžiojoj Poguliankoj teatro projektui pagaminti, b-vės „Melevskis–Bogdanovičius ir Zaradskis“ ir gavau pirmąją premiją.“

„Taip pat dalyvavau konkurse su projektais įvairių meno ir profesionalių d-jų su teatro – koncertinėmis salėmis įrengimui, restoranų, krautuvėmis – numatytą statyti Mostovos ir Vilniaus gatvių kampe – ir gavau 1-mą premiją su ypatingu pažymėjimu, sulig jūry komisijos sprendimo.“ 

„Buvau „Butų statymo“ draugijos nariu; ten atsakingu statyme parodų, projektų gaminime ir prižiūrėjime Montvilų kolonijos statymo Lūkiškyj miesto Valdybos ir kitų įstaigų tarnautojams.“

„Apart čia aukščiau minėto, visų mano kaipo inžinieriaus-architekto veikimo laikotarpiu, suprojektavau ir pastačiau keliasdešimts visoj Lietuvoj bažnyčių, t. y. buv. Vilniaus, Kauno, Gardino ir kitose gretimose redybose. 
Tarp kitko paminėsiu keletą jų didžiausių, būtent: 4 tūkst. žmonių talpos Vilniuje Žvėrinčiuje Saltoniškių priemiestyje ...“

„1912 mt. su kitais inžinieriais-architektoriais atidengiau Vilniaus gatv. Statybos kontūrą „Architektas“ su nuosavais sandėliais ir statybos medžiagos krautuvėmis [dab. J. Tumo-Vaižganto g. 7] (...).“

„Kuriuos namus Lukiškių kolonijoje projektavo V. Michnevičius, sunku nustatyti. Statybos biuro „Architekt“ spaudu pažymėtas vienintelis Konrado Nedzialkovskio [Konrad Niedziałkowski] namas (J. Tumo-Vaižganto g. 7); jo fasado formos giminingos Miesto koncertų salės interjero stilistikai.“ (Lukšionytė-Tolvaišienė, N. Architekto Vaclovo Michnevičiaus kūriniai Vilniuje. Iš: Kultūros paminklai, 2001, [Nr.] 8, p. 178)

„... [prekybai] skirtus rūmus (Vilniaus g. 22) suprojektavo Aleksandras Parčevskis. ... Fasadas skaidytas puskolonėmis ir archivoltais įrėmintais langais, centre iškeltas frontonas, vainikuotas trimis sparnuotų liūtų-grifonų skulptūromis. Labdarybės draugijos name, matyt, prekiauta J. Montvilos organizuotos „Amatininkų mugės“ dirbiniais, 1913 m. čia veikė Michnevičiaus ir Parčevskio statybos biuras „Architekt“. (Lukšionytė-Tolvaišienė, N. Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje. Vilnius, 2000, p. 64)