Vaclovo Michnevičiaus kūrybinės veiklos gairės

Gimė 1866 m. spalio 15 dieną Vaitkuškio (dabar – Pašilės) dvare. 
1888–1893 m. mokėsi Sankt Peterburgo civilinės inžinerijos institute. Baigė architektūros, tiltų statybos ir kelių tiesimo studijas. 

1893–1915 m. Vilniaus laikotarpis

1893 m. Vilniaus miesto architekto padėjėjas.
1895–1904 m. dirbo karinių strateginių kelių statybos komisijoje (Военно-стратегическая комиссия по строительству дорог). 
1897 m. Vilniaus miesto dūmos draudimo bendrovės narys.
Priklausė 1897 m. įsteigtam Rusijos technikų draugijos Vilniaus skyriui (Виленское отделение Императорского русского технического общества).
1904–1912 m. Vilniaus miesto architektas. 
1905 m. prižiūrėjo Bastėjos tvirtovės tyrinėjimo darbus.
1905 m. tapo Technikų asociacijos Vilniuje (Stowarzyszenie Technikόw w Wilnie) nariu.
1907 m. tapo Vilniaus mokslo bičiulių draugijos (Towarzystwo Przyjaciół Nauk w Wilnie), vadovaujamos Jano Kurčevskio, nariu. Tais pačiais metais su Pranciškumi Valickiu joje skaitė pranešimą apie Bastėjos tyrimus. Padėjo Vladislavui Zahorskiui tirti Šv. Mikalojaus bažnyčią. 
1908 [1909] m. tapo Vilniaus butų įrengimo draugijos (Wileńskie Towarzystwo Urządzania Mieszkań), kurią įkūrė ir jai vadovo Juozapas Montvila, nariu.
1909 m. rengė „Butų įrengimo ir sodininkystės“ parodą-mugę.
1910 m. įėjo į komisiją naujai Vilniaus mokslo bičiulių draugijos būstinei Tilto gatvėje statyti.
1912 m. atsisakė miesto tarnybos ir kartu su Aleksandru Parčevskiu įkūrė projektavimo ir statybos biurą „Architekt“.
1915 m. pašauktas karininku į carinę kariuomenę. Išvyko į Rusiją, iki 1918 m. buvo karinių kelių būrio viršininku.
1918 m. grįžo į Lietuvą, Strebeikiuose (buv. Jonavos valsčiuje) perstatė savo dvarelį.

1919–1925 m. Kauno laikotarpis

Nuo 1919 m. kovo 1 d. dirbo vyresniuoju inžinieriumi Lietuvos susisiekimo ministerijos Plentų valdyboje. 
1923 m. priklausė Atstatymo komisijai Kaune, rengė smėlio, kalkių ir molio pastatų projektą. 
1925 m. teikė prašymą Kauno miesto savivaldybei dėl miesto architekto pareigų. Prašymas nebuvo patenkintas. 
1925 m. išleido knygą „Vieškeliai ir paprastieji keliai, jų taisymas ir laikymas“ (Kaunas, 1925).
1936 m. išėjo į užtarnautą poilsį, apsigyveno Strebeikiuose. Rūpinosi ūkiu, vertėsi laisva architekto praktika.
1947 m. sausio 14 dieną mirė, palaidotas Žeimių bažnyčios šventoriuje.