Išaugintas Krikščionybės

„Vilnius – Europos baroko šiaurė, savitasis sakralinis šios epochos variantas, išaugintas Krikščionybės.“ 
Viktorija Daujotytė. Vieninteliam miestui: Juditos Vaičiūnaitės Vilnius. Vilnius, 2009

Sakralumo simboliai – bažnyčios, vienuolynai, pašvęstųjų paminklai – Vilniaus įvaizdžio dalis, neatsiejama nuo paties miesto identiteto. Tikėjimo šventovės, per okupacijas niekintos ir naikintos, atrado savo garbingą vietą šių dienų miesto žemėlapiuose ir vaizdų albumuose.

Seniausi Vilniaus albumistikos leidiniai religine tema Bibliotekoje – galimai Jono Kazimiero Vilčinskio (1806–1885) išleista Thurwangerio daugiaspalvė litografija „Jėzaus paveikslas Antakalnyje Vilniuje“ („Wizerunek P. Jezusa na Antokolu w Wilnie“; dokumentas datuotas 1849–1860 metais) bei „Aušros Vartų Švč. Mergelė Marija, Gailestingumo Motina“ („Wizerunek N. P. Ostrobramskiej i Wnętrza Kaplicy Ostrobramskiej“; dokumentas datuotas 1850–1860 metais). 

Religinis motyvas Vilniaus albumistikoje dažniausiai sutinkamas pažintiniuose leidiniuose, siekiant atskleisti senamiesčio panoramą – ji neįsivaizduojama be bažnyčių varpinių kuorų. Akademiniam ir smalsesniam skaitytojui išleisti specializuoti konkrečių maldos namų istorijos albumai, pvz.: „Vilniaus Šv. Jono bažnyčia“ (1997), „Vilniaus Arkikatedra“ (1998), „Vilniaus katedros lobynas“ (2002), „Vilniaus Kalvarijos“ (2002) bei „Šv. Mykolo bažnyčia Vilniuje“ (2004).