Vietos meilė: asmenybės, liudijančios savo ir miesto istorijas

„... jame pilniau ir ryškiau, negu bet kuriame kitame Lietuvos mieste, atsispindėjo mūsų istorinė praeitis. Vilnius – tai gyvas, skaistus tautos atminimas apie nužygiuotą kelią – tai mūsų autobiografija, išdėstyta meno paminklų kalba.“
Mikalojus Vorobjovas. Vilniaus menas. Kaunas, 1940.

Ne tik vietiniai menininkai, bet ir įvairių tautybių dailininkai, svečiai pamilę Vilnių jam skyrė savo kūrinius. Nemažai darbų mus pasiekė pakartotinai išleisti, surinkti skirtinguose rinkiniuose. 
Piotr Selinger (Piotras Zelingeris, 1824–1905), garsus aktorius, dirbęs Lvovo, Varšuvos ir Vilniaus teatruose. 
Atminimų albumą „Album pamiątkowy P. Selingera“ savininkas komplektavo ir pildė ne vienerius metus. Albumas į Biblioteką pateko 1949 m. kartu su kolekcininko Liucijono Uzemblos (Lucyan Uziębło, 1864–1942) archyvu.

Stanislovas Filibertas Flèris (Stanisław Filibert Fleury, 1858–1915), tapytojas, fotografas, 1874–1878 m. dailės mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, fotografijos – A. V. Strauso ateljė. 1884 m. Vilniuje su kitais įsteigė fotoateljė (1892–1915 m. buvo jos savininku), 1904 m. – pirmąją cinkografijos įmonę. 
Albumas „Stanisław Filibert Fleury, 1858–1915: fotografijos“ (2007) skirtas Stanislovo Filiberto Flèrio kūrybai.

Ferdinandas Ruščicas (Ferdynand Ruszczyc, 1870–1936) – Lietuvos tapytojas, grafikas, scenografas. Nuo 1908 m. gyveno Vilniuje. 1919 m. dalyvavo atkuriant Vilniaus S. Batoro universitetą, tapo šio universiteto Dailės fakulteto dekanu, 1931–1932 m. – prodekanu. 
Albume „Dvidešimt šešeri metai su Ruščicu“ publikuojami du literatūriniai kūriniai: atsiminimai „Dvidešimt šešeri metai su Ruščicu“ (2014) ir klajonių po Vilnių ir jo apylinkes aprašymai „Fotografo kelionės žodžiu ir vaizdu“.
Dar viename šio kūrėjo albume „Ferdynand Ruszczyc: civis vilnensissum“ (2022) akcentuojamas ypatingas menininko santykis su Vilniumi, meninė ir kultūrinė jo veikla šiame mieste.

Mstislavas Dobužinskis (Mstislav Dobužinskij, 1875–1957), Rusijos ir Lietuvos scenografas, tapytojas, grafikas, heraldikas. 1889–1895 m. mokėsi Vilniaus gimnazijoje. 1924 ir 1929–1938 m. gyveno Lietuvoje. 
Sukūrė Vilniaus tapybinių ir grafinių peizažų ciklą „Vilniaus vaizdai“, 1903–1914“ (1975).

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911), Lietuvos dailininkas ir kompozitorius. Stanislovo Žvirgždo albume „M. K. Čiurlionis ir Vilnius“ (2019) įprasminamos Čiurlionio gyvenimo Vilniuje akimirkos, jo lankytos vietos.

Janas Bulhakas (Jan Bulhak, 1876–1950), lenkų fotografas ir fotografijos teoretikas, žymiausias XX a. pirmosios pusės Vilniaus fotomenininkas. 1912 m. atidarė fotografijos ateljė Vilniuje, pradėjo fotografuoti miesto architektūros paminklus. Nuo 1919 m. dėstė meninę fotografiją Vilniaus universiteto Dailės fakultete; docentas (1939). 1927 m. įkūrė Vilniaus fotoklubą (vadovavo jam iki 1939 m.), rengė parodas. 
Albumas „Wilno“(1924) – tai kelionė laiku sostinės gatvėmis.

Kornelija Gurlitt (Cornelia Gurlitt, 1890–1919), vokiečių ekspresionistė, Pirmojo pasaulinio karo metais gyvenusi ir kūrusi Vilniuje. 
Albume „Cornelia Gurlitt: širdies kelionė: Vilnius vokiečių ekspresionistės akimis 1915–1917 m.“ (2015) litografijos ir piešiniai atskleidžia asmeninę Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių armijos ligoninėje, Vilniuje, medicinos seserimi tarnavusios dailininkės dramą.

Stanislavas Lorencas (Stanislaw Lòrentz, 1899–1991), lenkų dailės istorikas, muziejininkas, 1929–1935 m. dėstė Vilniaus universitete, buvo Vilniaus krašto kultūros paminklų konservatoriumi. 
Varšuvoje išleista atsiminimų knyga apie Vilnių „Album Wileńskie“ (1986) – tai meno istorijos straipsnių lietuvių dailės ir architektūros klausimais rinkinys, iliustruojantis svarbius istorinius įvykius Vilniuje. Leidinyje autorius panyra į prisiminimus apie jam brangų Vilnių.

Česlovas Milošas (1911–2004), lenkų ir lietuvių rašytojas, poetas, literatūros mokslininkas. 1920 m. Vilniuje mokėsi Žygimanto Augusto gimnazijoje, 1934 m. Vilniaus Stepono Batoro universitete baigė Teisės ir socialinių mokslų fakultetą. Vilniuje studentų laikraštyje „Žagary“ pasirodė pirmieji Č. Milošo eilėraščiai. 1933 m. Č. Milošas Vilniuje išleido savo pirmąjį poezijos rinkinį „Poema apie sustingusį laiką“. 
Albume „Czesławo Miłoszo Vilnius: tekstai ir fotografijos“ (2012) savitai pristatomas iš Lietuvos kilusio autoriaus jaunystės miestas, dvasios lopšys.

Rafaelis Chvolesas (Chwòles Raphael, 1913–2002), žydų tapytojas, litvakas. Vilniuje mokėsi tapybos. 1930–1939 m. priklausė Vilniaus žydų dailininkų ir literatų draugijai „Jung Vilne“. 1940 m. mokytojavo Vileikos (dabartinė Baltarusija) meno mokykloje, buvo direktoriumi. 1945–1959 m. gyveno Vilniuje. 
Albume „Jeruzalės ieškojimas“ (2013) pateikiama dailininko kūrybinio palikimo paletė – nuo jaunystės metų tarpukario Vilniuje iki pat Paryžiaus laikotarpio 1969–2002 metais. Panaudotos Rafaelio Chvoleso darbų reprodukcijos ir paties dailininko nuotraukos su Vilniaus vaizdais.

Kelias Vilniaus ir jam kūrusių menininkų kartas pristato du šimtmečius – XIX–XX a. – apimantis albumas „Vilnius. Topophilia“ (2 tomai, 2014, 2015), skirtas dailės darbams Vilniaus tema, kurie buvo sukurti Vilnių mylėjusių ir juo susižavėjusių menininkų.