Svarbiausios datos
Svarbiausios Marijos Alseikaitės-Gimbutienės gyvenimo ir mokslinės veiklos datos
1921 m. sausio 23 d. gimė Vilniuje
1929 m. pradėjo mokytis Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje
1931 m. įstojo į Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijos trečią klasę
1938 m. studijų Kauno VDU Humanitariniame fakultete pradžia
1938–1939 m. dalyvavo priešistorinių kapinynų kasinėjimuose Kaune
1940–1942 m. VU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos skyriuje pasirinko Lietuvos priešistorės studijas, vėliau Etnikos (archeologijos) katedroje studijavo archeologiją
1942 m. štekėjo už VDU Technikos fakulteto vyriausiojo asistento Jurgio Gimbuto. Susilaukė trijų dukrų: Danutės (1942 m.), Živilės (1947 m.) ir Rasos (1953 m.)
1942 m. baigė archeologijos studijas, parašiusi diplominį darbą „Laidosena Lietuvoje geležies amžiuje“
1944 m. rudenį su šeima pasitraukė į Vakarus, apsigyveno Austrijoje
1945–1946 m. persikėlė į Vokietijos prancūzų okupacinės zonos Tiubingeno miestą, gilino studijas Tiubingeno, Heidelbergo ir Miuncheno universitetuose, baigė Tiubingeno universitetą, apgynė mokslų daktarės disertaciją, išleido pirmą knygą (disertaciją) „Die Bestattung in Litauen in der vorgeschichtlichen Zeit“ („Laidosena Lietuvoje priešistoriniais laikais“)
1949 m. kovo 20 d. atvyko į JAV
1950–1956 m. dirbo Harvardo universiteto Antropologijos fakulteto Rytų archeologijos ir etnologijos skyriaus moksline bendradarbe, tobulinosi šiame universitete
1956 m. pirmą kartą dalyvavo tarptautiniame antropologų ir etnologų kongrese Filadelfijoje
1960 m. Bostono Žemieji prekybos rūmai ir Pasaulinis pabėgėlių komitetas suteikė Žymaus naujojo amerikiečio premiją, pirmą kartą po emigracijos lankėsi Lietuvoje
1961–1963 m. dirbo tiriamąjį darbą Stanfordo universiteto Aukštesniųjų studijų centre Kalifornijoje, dėstė Harvardo universiteto Antropologijos fakultete
1963 m. rugsėjo 13 d. pakviesta dirbti į Los Andželo Kalifornijos universitetą
1964 m. suteiktas Europos archeologijos ordinarinės profesorės vardas
1966 m. Los Andželo Kalifornijos universiteto Kultūros istorijos muziejaus Senojo pasaulio archeologijos skyriaus organizatorė ir kuratorė, Etninio meno galerijoje organizavo lietuvių etninio meno parodą
1967–1968 m. kasinėjo Jugoslavijos Bosnijoje (dab. Bosnija) – Obrėje, Butmire
1968 m. JAV dienraštis The Los Angeles Times išrinko Metų moterimi, lankėsi gimtajame Vilniuje
1968–1969 m. kasinėjo Graikijos Makedonijoje – Sitagroi kaime
1969–1971 m. kasinėjo Jugoslavijos Makedonijoje (dab. Šiaurės Makedonija) – Anzoje
1973–1974 m. Olandijos Pažangiųjų mokslų instituto humanitarinių ir socialinių mokslų mokslinė bendradarbė
1973–1975 m. kasinėjo Graikijos Tesalijoje – Farsaloje
1975 m. suteiktas garbės profesorės vardas
1977–1980 m. kasinėjo Pietryčių Italijoje – Skalorijoje, netoli Manfredonijos
1979 m. rugsėjo 12–17 d. organizavo tarptautinį kongresą Dubrovnike (buv. Jugoslavija)
1980–1982 m. Baltų studijų puoselėjimo draugijos (Association for the Advancement of Baltic Studies) pirmininkė
1981 m. kovo 5 – birželio 4 dienomis, gavusi Fulbraito (Fulbright) stipendiją, skaitė paskaitas VU, lankėsi Sibire (buv. Sovietų Sąjungoje)
1986 m. lankėsi Vilniuje
1987 m. pagerbiant jos mokslinius nuopelnus, Vašingtone išleistas straipsnių rinkinys Proto-Indo-European: The Arhaeology of a Linguistic Problem
1988 m. San Francisko Integraliųjų studijų institutas suteikė filosofijos mokslų garbės daktaro laipsnį. Lankėsi Vilniuje
1991 m. išrinkta Lietuvos mokslų akademijos užsienio nare, Lietuvos archeologų draugijos garbės nare
1993 m. balandžio 8 d. už knygą The Civilization of the Goddess (Deivės civilizacija), išleistą 1991 m. San Franciske, paskirta JAV Enisfild-Valf (Annisfield-Wolf) premija
1993 m. birželio 9–26 d. lankėsi Vilniuje, Kaune, Palangoje, Rambyne
1993 m. birželio 11 d. Kauno VDU iškilmingame posėdyje suteiktas etnologijos mokslų garbės daktaro vardas ir regalijos
1994 m. sausio 23 d. LMA bibliotekoje įsteigtas vardinis fondas
1994 m. vasario 2 d. mirė Los Andžele (JAV), palaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse