Agatai

Agatai – visuotinai pripažinti vieni gražiausių mineralų pasaulio kūrinių – labiausiai mėgstami kolekcininkų ir juvelyrų. Agatas – unikalus gamtos stebuklas. Kiekvienas egzempliorius vis kitoks. Spalvingi su persipinančiais įmantriais raštais. Dviejų vienodų nerasim. Agatų randama daugelyje pasaulio vietų. Muziejuje yra daugiau kaip1000 agatų ir beveik visus juos dovanojo Vykintas Matuzevičius.

Agatu vadinama koncentriškai juostuota chalcedono atmaina. Chalcedonas – slaptai kristalinė kvarco atmaina. Kvarcas (SiO2) yra plačiausiai Žemės plutoje paplitęs mineralas. Jis gali būti kristalinis, slaptai kristalinis arba amorfinis. Graikiškai Achates – Sicilijos Dirilo upės pavadinimas. Dažnai agato viduje būna tuštuma, priaugusi kristalų. Tokie dariniai vadinami žeodomis. Kai agatus sudaro pieniškai baltas chalcedonas su Mn ir Fe oksidų dendritais, jie vadinami samaniniais. Agatų zonos būna banguotos, zigzaginės, grakščiai išlenktos ar įmantraus rašto. Pagal agatinių zonų morfologiją skiriami bastioniai, akiniai, landšaftiniai, vamzdiniai, plunksniai, šešėliniai, ugniniai ir t.t., o lygiagrečiai juostuoti agatai vadinami oniksais. Agato sudėtyje SiO2 sudaro 90–99 procentus. Likusią dalį sudaro įvairios priemaišos, taip pat nežymus vandens kiekis, kurį randam porose. Agatai dažniausiai formuojasi stingstančių bazaltinių ir andezitinių lavų ertmėse, pripildytose mineralizuotų dujų, rečiau – hidroterminėse gyslose ir nuosėdinėse uolienose. Muziejuje esančių agatų geografija įvairi – jie atkeliavę iš Brazilijos, Argentinos, Peru, Meksikos, JAV, Maroko, Pietų Afrikos, Turkijos, Kinijos, Pakistano, Rusijos, Armėnijos, Gruzijos, Vokietijos, Lenkijos ir kitų pasaulio vietų.  

Agatai iš Vykinto Matuzevičiaus kolekcijos