1Objektai(-ų)

Gyvenimo spalvos

    Kalbame apie žmogų, kurio nuopelnai, talentas ir autoritetas pripažinti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, yra daugelio Lietuvos ir užsienių premijų laureatas bei užsienio universitetų Garbės profesorius (lot. - Honoris causa). Lietuvos MA viceprezidentas, nemažai metų atidavęs Lietuvos edukologijos universitetui kaip jo rektorius.
    Ko gero, daugybė Lietuvos mokytojų, Edukologijos universiteto absolventų ir mokslo kolegų turėjo laimės pažinti, pajausti ir patirti nuostabų bendravimo džiaugsmą, kurį lėmė susitikimas su šia šviesia ir tauria asmenybe. Tai daugybe talentų apdovanotas žmogus. Jo santykis su kitu ir kitokiu visuomet buvo nuspalvintas šiltu dėmesiu ir pagarba, nepriklausomai nuo to, ar tai studentas, darbuotojas ar doktorantas, ar kolega, turintis skirtingą nuomonę aptariamu klausimu. Nuo to, matyt, ir prasideda savigarba, sąžinė, savimonė, savęs supratimas, išgyvenimų patirtis bei išmintis. Šitie jo, kaip asmens apibūdinimai yra esminiai, sutapę su pašaukimu, ir lėmę įvairialypę Akademiko veiklą bei kūrybą.
    Mūsų pažinčiai šių metų rugsėjyje taip pat jubiliejus – suėjo 60, nuo tada, kai laimėję konkursą, buvome atrinkti studijuoti filosofiją Maskvos M. Lomonosovo universitete. Tuo metu Vilniaus universitete tokį fakultetą, suprantama dėl ko, okupantai buvo uždarę. Algirdo nuoširdumas padėjo atsirasti tarpusavio pasitikėjimui, nes mūsų šeimos turėjo bendrų paslapčių: Algirdo tėvai buvo ištremti į Sibirą, mano žmona ir jos tėvas yra buvę politiniai kaliniai. 
    Maskvoje mūsų studijų metais (1961–1966) gerai jautėsi vadinamojo Atlydžio pasekmės. (Žodis „atlydys“ ir visa politinio gyvenimo palengvėjimo samprata atėjo iš vienos Iljos Erenburgo populiarios knygelės pavadinimo). Džiugino daug kas: pasaulinio garso virtuozų, tokių kaip Isakas Sternas, Artūras Rubinsteinas koncertai, dirigento Igorio Markevičiaus talentas, dainuojamosios aštriai politiškos poezijos vakarai, puikūs naujoviškai režisuojami spektakliai Tagankos teatre, Milano La Skalos teatro gastrolės Maskvos Didžiame teatre ir daugybė kitų renginių. Visa tai buvo tarsi gaivus pasaulinės kultūros gurkšnis. Mūsų kartu su Algirdu dalyvavimas įvairiuose kultūros renginiuose kasmet siekė beveik po 50. Tik įsivaizduokite, kiek estetinio suvokimo patirties turėjome meno  aptarimams ir teorinėms diskusijoms. Sunku apsakyti, kokį pasididžiavimo jausmą lietuvių, t. y. savo Tėvynės  menu patyrėme lankydamiesi Lietuvos vitražo ir dailės parodose, poezijos vakaruose. Į lietuviškos kultūros renginius vedėmės savo draugus, rekomenduodavome pažįstamiems...
    Vos ne kasdien apeidavome knygynus Maskvos centre, šalia fakulteto, kuriuose galėdavome rasti ir tuo metu dar uždraustos literatūros. Maskvoje mus aplankydavo filosofas Jonas Repšys, aktorius Ferdinandas Jakšys, dailininkas Erikas Varnas ir kiti tautiečiai. Algirdą ir mane domino filosofijos dėstymo patirtis ir kultūrinio gyvenimo įvykiai Lietuvoje, nes pasirodė ženklų, kad Atlydį, pasak Justino Marcinkevičiaus, jau vėl keičia šalnos. Kaip išvengti stipriai ideologizuoto filosofijos dėstymo, nuožmaus filosofijos politizavimo? Tokių klausimų svarstymas neretai baigdavosi nelinksmu svečių pastebėjimu: turėsite atrodyti kaip ridikėliai, raudoni bent iš paviršiaus... Bet gal apie turiningus ir linksmus studijų metus tiek ir užteks. Nors tie metai akademiko gyvenime ir kūryboje atliko ganėtinai svarų vaidmenį, ir tikriausiai susilauks tyrinėtojų dėmesio.
    Dabar apie tai, kas profesoriaus Algirdo Gaižučio gyvenime ir kūryboje, be Edukologijos universiteto rektoriaus pareigų, buvo svarbiausia. Mano bičiulio indėlis į nacionalinę Lietuvos kultūrą yra gausus ir vaisingas, apimantis daug sričių. Jas visas būtų sudėtinga net išvardinti, nekalbant apie platesnę jų apžvalgą. Tai visų pirma estetika ir meno filosofija bei sociologija; kultūrologija ir edukologija; meno kritika bei publicistika. Originalūs ir itin dabarčiai aktualūs dvasingumo fenomeno, dvasinės kultūros ir elito tyrimai, įgyvendinant tarpdisciplininę prieigą. Pastaraisiais metais jis buvo susitelkęs prie nuodugnių elito istorijos ir teorijos studijų. Kiek žinau, tai bus išdėstyta naujame monografijos „Daugiaveidis elitas“ tęsinyje. Jau parengta monografija, kurios pirminis pavadinimas „Elitų šviesa ir šešėliai“.
    Norėčiau atkreipti dėmesį, kad beveik visi jo intelektinės veiklos kūriniai – tiek monografijos, tiek daugybė kitų publikacijų visada pataiko į aktualijų dešimtuką. Jos atveria gyvą tikrovę, yra į ją nukreiptos ir siūlančios vienokius ar kitokius išbandymų sprendimus. Akademiko kūryba organiškai susijusi su ugdymo problemų sprendimais, skatina savarankišką skaitytojo mąstymą. Jis yra nepralenkiamas estetinio lavinimo ir ugdymo tyrėjas, kurio akiratyje aprėpiamos virtinės klausimų šia tema. Kaip į prasmingąjį problemų lauką jis mus gali įvesti, daug ką pasako pirmasis jo monografijos „Vaikystė ir grožis“ (2016) sakinys: „Koks tyras, skaidrus ir nuostabus metas, greičiausiai vienintelis, be galo tikintis žmogumi – vaikystė.“ Dar vienas svarbus jo tyrimų ypatumas – tvari ir daugiamatė metodologinė pozicija, paremta filosofijos, estetikos ir kitų mokslų –  psichologijos, aksiologijos, edukologijos sandūromis.
    Negalima apeiti akademiko institucinės ir mokslo organizacijai skirtos veiklos. Tai Lietuvos MA viceprezidento bei humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus vadovo pareigos; Lietuvos mokslo tarybos nario ir Edukologijos universiteto rektoriaus rūpesčiai. Jis – disertacijas rašančių aspirantų ir doktorantų vadovas, oponentas, konferencijų organizatorius. 
    Natūralu, kad galiu ką nors pamiršti ir nepaminėti. Kita vertus, tekstui tenkanti užduotis nenumaldomai įpareigoja jį glaudinti. Tad gal užteks pasakyti, kad dar 2011 metais išleistoje akademiko bibliografijoje yra 791 įrašas. Visa jo kūrybinė energija skirta iš tiesų pamatinėms lietuvių tautos ir apskritai žmogaus būties vertybėms, jų puoselėjimui, plėtrai, apsaugai ir naujų kūrybai. Tai žmogaus dvasinio tobulėjimo linkmė, pateikiama kaip savotiška pagalba saviugdai, kuri sėkmingai gali vykti, tik tėvams ir mokytojams padedant.
    Mūsų diskusijose, kurios tebevyksta nuo studijų metų, pastarąjį dešimtmetį dažnai aptarinėjame ne tik lietuvių elito bėdas ir skaudulius, bet ir akademiko šiai temai skirtą monografiją „Elitų šviesa ir šešėliai“ bei mano baigiamą rengti „Estetologijos įvadą“. Nurodysiu tik keletą pačių svarbiausių akademiko publikuotų darbų, kurie jau įėjo į iškiliausių Lietuvos humanitarinių mokslų  aruodą: „Menas ir humanizmas: apie meninių vertybių prigimtį“ (1979), „Vaikystė ir grožis“ (1988, jau trečioji iki monografijos pavidalo išplėsta ir esmingai atnaujinta laida (2016), „Kūrybinė menininko galia“ (1989), „Meno sociologija“ (1998), „Menų giminystė“ (1998), „Estetika tarp tobulumo ir mirties“ (2004), „Daugiaveidis elitas“ (2008).     
    Turiu paminėti ir originalią „Estetikos enciklopediją“ (2016), kurią leidžiant, su akademiku dirbo nemažas būrys Lietuvos mokslininkų. Su pačiais aktyviausiais bendradarbiais – akademiku prof. habil. dr. Antanu Andrijausku, prof. Vytautu Martinkumi, menotyrininke dr. Dalia Karatajiene, dr. Loreta Poškaite, dr. Žibartu Jackūnu, akademikui Algirdui Gaižučiui teko nemažai padirbėti kaip redakcinės kolegijos pirmininkui. Man, jos sudarytojui, rengėjui ir atsakingajam redaktoriui, gerai žinomas šio kolegos indėlis, ją rengiant ir leidžiant. 
    Kai žvelgiu į estetikos ir estetologijos panoramą pasaulyje, tai gerai matosi, kad be galo svarbi ir mokslo plėtrai būtina palanki dvasinė atmosfera, kūrybos laisvė ir nešlubuojanti kultūros ir mokslo politika. Akademiko pastangos tokioms aplinkybėms sukurti yra akivaizdžios. Tokią atmosferą Lietuvoje iš dalies jau turime. Ją kuriant, ypač svarus indėlis pasiektas visų estetologų ir filosofų bendrijos narių dėka. Turint galvoje visą Lietuvos filosofų įdirbį, galima pasidžiaugti, kad filosofija Lietuvoje nėra Europos filosofijos užkampis. 
    Gali būti, kad čia išsakytos mintys mielo bičiulio jubiliejaus proga pasirodys pernelyg subjektyvios, užtat tikros, giliai pajaustos, šiltos ir nuoširdžios. Mūsų bičiulystė atlaikė visus laikmečio išbandymus. Tai buvo sėkmės pamatai, kurie buvo ypač svarbūs ir bendravimui, ir kūrybai. Sveikindamas bičiulį ir bendražygį gražaus jubiliejaus proga, tai ir norėjau pabrėžti, linkėdamas atlaikyti visokių virusų antpuolius.

2021, spalio 17
Prof. habil. filosofijos dr. Juozas Sigitas Mureika

 

Akademikui Algirdui Gaižučiui  75-ojo jubiliejaus proga sukurtas filmas „Kūryba, suteikianti sparnus“, 2016 m.  5 TV kūrybinė grupė: Irena Navickienė, Virginija Kučinskaitė, Eglė Masandukaitė, Vincas Kubilius, Nedas Mačionis, Boris Binevičius.

Informuojame, kad šioje svetainėje statistikos ir rinkodaros tikslais naudojami slapukai (angl. Cookies). Jei sutinkate, spauskite mygtuką SUTINKU. Sutinku