4Objektai(-ų)
Kiti dailininkai
Kazys Šimonis
Kazys Šimonis (1887–1978) – populiarus tarpukario Lietuvos dailininkas tapytojas, grafikas. Ankstyvojoje jo kūryboje yra simbolizmo bruožų, vėlesnėje ryški art deco įtaka (geometrizuotos formos). Iliustravo apie 60 knygų, dažniausiai – plunksna ir tušu. Jose ryški tautodailės ornamentika, kaimo idilės vaizdai. Jo sukurtiems knygų viršeliams ir iliustracijoms būdingas puošybinis dekoratyvumas, dažnai atsietas nuo visos knygos architektoninės sąrangos. Paulius Galaunė gan griežtai kritikavo K. Šimonio apipavidalintas knygas: „Iliustracija jam – tai tik teksto vaizdavimas. Jis bemaž nesiryžta atsistoti greta teksto autoriaus ir prabilti savo – grafiko – kalba, tąja kalba, kuri iš teksto kuria naujas vertybes.“ (XXVII knygos mėgėjų metraštis, 1933, p. 144).
Valančius, Motiejus. Vaikų knygelė; su dailininko Kazio Šimonies paveikslėliais; redagavo L. Kuodys. Kaunas: Sakalas, 1928. 104 p., [5] iliustr. lap.: iliustr. LMAVB 513151
Klasika tapusi Motiejaus Valančiaus (1801–1875) „Vaikų knygelė“ – didaktinių apsakymų rinkinys, pirmąkart išleistas 1868 m. Tilžėje. Iki 1928 metų įvairiai adaptuotas, redaguotas ir kitaip pertvarkytas jis buvo perleistas dar penkis kartus. Tai viena populiariausių to meto vaikų skaitymo knygų. „Sakalo“ išleistoje ir Kazio Šimonio iliustruotoje laidoje – penkios spalvotos klijuotinės iliustracijos bei dar 21 tušu atlikta tekstinė iliustracija, kelios vinjetės. Visos jos itin tradicinės, būdingos K. Šimonio braižui: simbolizuoti veikėjai, idiliški vaizdeliai, itin „pažodžiui“ iliustruojantys knygos tekstą. Ingrida Korsakaitė apie šias K. Šimonio iliustracijas rašė: „Dauguma veikėjų, ypač vaikai, sustingę vienodomis pozomis, tebestokoja individualių bruožų. Be to, tipažu jie labai panašūs į K. Šimonio pasakų iliustracijų personažus.“ (Rubinaitis, 2001, nr. 2(18).
Jonas Juozas Burba
Jonas Juozas Burba (1907–1952) – grafikas, našiai dirbęs taikomosios dailės bei dizaino srityje. Tarpukario Lietuvoje apipavidalino daug įvairių leidyklų („Sakalo“ taip pat) knygų, žurnalų, vadovėlių ir kt. Ypač aktyviai bendradarbiavo su „Dirvos“ leidykla. Kūriniams būdingas neotradicionalizmo stilius (aiškios linijos, šrifto ir vaizdo darna), nors yra sukūręs ir konstruktyvizmo stiliui būdingų kūrinių (žurnalo „Spaudos menas“, 1934, viršelis).
Žemaičiai: žemaičių rašytojų prozos ir poezijos antologija. Suredagavo Stasys Anglickis; viršelio dailininkas Jonas Juozas Burba. [Kaunas]: Sakalas, 1938. 246 p., [13] portr. lap. LMAVB 64897
Santūrus Jono Juozo Burbos sukurtas antologijos „Žemaičiai“ viršelis. Jame – vykusiai įrėmintas saikingas liaudies meno ornamentas. Ši antologija – vienas meniškiausių „Sakalo“ leidyklos leidinių, atitinkantis reprezentacinio leidinio žanrą: tinkamas formatas, specialus iš Vokietijos atsisiųstas popierius, portretai išspausdinti kreidinio popieriaus įklijose ir kt. Daug pastangų, kad šis leidinys būtų dailus, įdėjo ir jo sudarytojas (oficialiai – redaktorius) Stasys Anglickis (1905–1999), prisipažinęs: „Žiūriu ir svaigstu – tokia graži knyga. Visi sako, kad tokios gražios antologijos pas mus dar nebuvo“ (V. Žukas. Sakalo bendrovė.., 1998, p. 113).
Aleksandras Šepetys
Aleksandras Šepetys (1910–1982) – grafikas, tapytojas. Sukūrė šaržų, ekslibrisų, iliustravo knygų ir žurnalų. Aktyviai bendradarbiavo su „Sakalo“ leidykla, sukūrė jos emblemą, vinječių, apipavidalino „Sakalo“ leistą „Klasikos bibliotekos“ knygų seriją. Jo kūrybai būdingi art deco ir postkonstruktyvizmo bruožai.
Šeinius, Ignas. Kuprelis: vienos pavasario dienos pasaka; [viršelis Aleksandro Šepečio]; [inicialinės raidės Igno Šeiniaus]. Kaunas: „Sakalo“ bendrovė, 1932. 214 p. LMAVB 2-425287
Paulius Galaunė, rašydamas apie lietuviškųjų leidinių meninį apipavidalinimą, gyrė Aleksandro Šepečio sukurtą šios knygos viršelį: „A. Šepetys pagavo knygos autoriaus grafiškąjį pamėgimą, kadaise jo pasiimtą iš M. K. Čiurlionies grafiškų darbų ir pareikštą to paties „Kuprelio“ inicialuose. Todėl čia viskas kuklu, bet drauge ir gražu. Ne be reikalo sakoma, kad mene dažniausiai paperka autoriaus kuklumas. Nors „Kuprely“ iš J. Šeiniaus inicialų labai dvelkia M. K. Čiurlionies grafiškoji nuotaika ir stilius, bet jie vis dėlto yra originalūs. Girtinas jų savumas, tai jų švelnumas ir lengvumas. Jie puslapio neardo ir neapsunkina, o susilieja su juo. Tai yra pirmas girtinas „Sakalo“ b-vės leidinys.“ (XXVII knygos mėgėjų metraštis, 1933, p. 143).
Viktoras Petravičius
Viktoras Petravičius (1906–1989) – žymus grafikas, knygų iliustratorius. Baigęs Kauno meno mokyklą, studijavo Paryžiuje, 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno JAV. Tarpukariu jį išgarsino XXVII knygos mėgėjų draugijos išleista jo iliustruota knyga „Gulbė karaliaus pati“ (1937), Paryžiaus tarptautinėje parodoje apdovanota Grand Prix. Jo grafikai būdingas ryšis su archajiškuoju ir primityviuoju menu (supaprastintas piešinys, dekoratyvumas, ekspresyvumas). Kūrė lino ir medžio raižinių (taip pat ir spalvintų) technika.
Janušytė, Liūnė. Korektūros klaida. Viktoro Petravičiaus iliustr. Kaunas: Sakalas, 1938. 173 p., iliustr. 2-482362
Nemažu 2200 egzempliorių tiražu išleista knyga, sulaukusi itin didelio susidomėjimo dėl savo turinio: Liūnė Janušytė (1909–1965) ir savo romane, ir savo gyvenime laužė tuometės moters-rašytojos elgesio visuomenėje normas. Knyga buvo išskirtinė ir menine išvaizda: dailus, patogus knygos formatas, tuomečiam skaitytojui kiek neįprastos Viktoro Petravičiaus iliustracijos: intriguojančios, dekoratyvios, primenančios liaudies raižinius. Nors jos itin stilizuotos, apibendrintos, bet vienoje iš jų dailininkas įamžino ir tuo metu Paryžiuje studijavusį, gerai atpažįstamą lietuvių menininkų ketvertuką: iš kairės pats V. Petravičius, knygos autorė L. Janušytė, režisierius Juozas Miltinis (1907–1994) ir dailininkas Paulius Augius-Augustinavičius (1909–1960). Knygą išspausdino „Varpo“ spaustuvė. Tai viena geriausių tarpukario Lietuvoje išleistų tiražinių knygų, skirtina bibliofilinių leidinių kategorijai. Ji išgarsino ir autorę, ir knygos dailininką V. Petravičių.