Mnemonikos ir spaudos tobulintojas

1840-aisiais, netekęs vyriausybės pašalpos bei darbo politinėse organizacijose, Beniowskis atsidūrė labai sunkioje padėtyje. Būtent tuo metu jis ėmėsi tobulinti savo mnemonikos – žinių sisteminimo ir atminties lavinimo – sistemą. Mnemonika kaip mokslas ėmė populiarėti jau XIX a. pr., daugėjant žinių ir informacijos kiekiui. Būdų lengviau įsiminti informaciją Beniowskis ieškojo dar studijuodamas Vilniuje. Studijuodamas Paryžiuje, jis klausėsi mnemonikos paskaitų pas Aimé Paris (1798–1866), kuriam neseniai buvo leista mokyti savo metodo viešai. Ja domėjosi ir vėliau, o 1841 liepą paskelbė ištobulinęs naują mnemonikos sistemą, kurią pavadino frenotipika. Po metų jis išleido šio mokslo vadovėlį mokytojams ir studentams. Jame autorius aiškino, kaip sąsajos padeda sėkmingiau įsiminti faktus ir juos atkurti, pateikė pavyzdžių, kaip žmogui, kuriam sunkiai sekasi įsiminti lengvus dalykus, liepus įsiminti sudėtingesnius, jis nesunkiai įsimins pirmuosius. 

1841-ųjų metų rudenį frenotipika tapo Beniowskio pragyvenimo šaltiniu. Jis ėmė skaityti populiarias paskaitas apie „Dirbtinę atmintį“ (prie populiarumo galėjo prisidėti ir gera kalbėtojo išvaizda, jo oratoriniai gebėjimai), taip pat vedė kursus, greitai sulaukė ir privačių mokinių. Jis mokė ne tik atminties gerinimo, bet taip pat ir kalbų, žadėdamas, kad jo metodas padės daug lengviau išmokti ir svetimos kalbos žodžius, ir gramatiką. Tiek viešose paskaitose, tiek knygoje jisai garantavo, kad jo mokiniai per dieną išmoks tiek, kiek kiti per savaitę.

Beniowskis galėjo žadėti kitus greitai išmokyti užsienio kalbų remdamasis savo patirtimi. Dar kelionės į Angliją metu su dviem savo bendrakeleiviais jis susilažino, kad plaukimo metu, per tris keturias valandas, išmoks 2000 angliškų žodžių. Lažybas jis laimėjo, tiesa, visgi atplaukęs restorane nesugebėjo susikalbėti su padavėju – joks anglas nesuprato nė žodžio, nes jis maišė „salad“ ir „sailed“, „fair“ ir „far“ tarimą. Šis prisiminimas jį paskatino imtis anglų kalbos ortografijos reformos ir ištaisyti šios kalbos rašybos netobulumus. Savo ortografiją jis pavadino antiabsurdiška, nes, jo supratimu, to meto rašyba buvo absurdiška: vienodai parašytos raidės buvo tariamos skirtingai, o skirtingai parašytosios – vienodai. Jis bandė sukurti rašybos būdą, kur kiekvienas garsas visuomet būtų užrašomas viena ir ta pačia raide.

Po metų jis parengė ir išspausdino žodyną, kuris taip pat buvo parašytas antiabsurdiškos ortografijos būdu. Jame, be abėcėlės, tradicine (anot Beniowskio, absurdiška) rašyba parašyto įvado bei paties žodyno, taip pat buvo įdėta „Tėve mūsų“ malda ir Evangelijos pagal Matą dalis.

Paskaitų ir pamokų sėkmė leido Beniowskiui 1842 metų vasarą persikelti į vos prieš ketverius metus pastatytą Bow gatvės 8-ą namą Kovent Gardeno rajone (pastatas išlikęs iki šių dienų).

Čia jis ne tik mokė, bet ir 1843 metais nusipirkęs spausdinimo mašiną, atidarė nedidelę spaustuvę. Joje, be kitų knygų, ėmėsi spausdinti ir knygas neregiams. Nors Louisas Braille′is (1809–1852) savo taškais sudėliotu alfabetu pirmą kartą tekstą išspausdino jau 1829 metais, jo šriftas dar nebuvo visuotinai priimtas, tad ir toliau buvo kuriami įvairūs kiti spausdinimo būdai. Beniowskis savo knygą atspausdino antiabsurdiškąja ortografija. Jo knygoje buvo abėcėlė, raidžių junginiai ir žodžiai, turėję padėti mokytis skaityti, taip pat „Tėve mūsų“ malda ir Anglijos himnas „God save our gracious Queen“ su natomis. Jo spausdinimo būdas buvo giriamas dėl to, kad jam nereikėjo papildomų priemonių, buvo galima naudoti tuos pačius spaudmenis kaip ir spausdinant įprastai.

Kai Beniowskis nusipirko Stanhope′o spausdinimo presą ir pradėjo savarankiškai spausdinti knygas, jis susidomėjo ir pačiu spausdinimu bei siekė patobulinti jo procesą. Visus savo išradimus jis registravo: pirmąjį patentą pradėjo registruoti 1846 metais, o registravimą baigė 1847 metų spalį. Po to sekė patentai Airijoje ir Škotijoje. Pirmąjį patentą Prancūzijoje jis užregistravo 1847 metais, o 1850 metais gavo patentą ir JAV, kur įregistravo cilindrinio spausdinimo preso patobulinimą. 1852 metais jis reklamavosi spaudoje, kad yra padaręs penkiolika išradimų, kurių patentai yra registruoti Jos karališkosios didenybės valdose, Žemyne (žemyninėje Europoje) ir Jungtinėse Valstijose.

Beniowskis susilaukė savo idėjos palaikytojų, kurių jam reikėjo pirmiausia norint įregistruoti patentus. Jie tapo ir 1853 metais įkurtos Spausdinimo patentų kompanijos akcininkais. Siekiant pritraukti daugiau akcininkų, buvo rengiamos viešos šio pagreitinto proceso demonstracijos, ypač pabrėžiant tai, kad šis būdas leidžia ne tik pigiau spausdinti knygas regintiesiems, bet taip pat ir akliesiems. Palaikomas politikų, savo išradimą jis netgi pristatė Bendruomenių rūmams – tikėjosi, kad jie priims jo siūlomus pagerinimus. 

Beniowskio išradimai sulaukė ir daug kritikos. Jo patobulinimai pirmiausia buvo susiję su teksto rinkimo supaprastinimu ir pagreitinimu. Beniowskis teigė, kad jis gali kiekvieną žmogų labai greitai išmokyti gerai surinkti bet kokį tekstą, tad tokį darbą galėtų daryti ir moterys bei vaikai. Savaime suprantama, kad tokie patobulinimai sulaukė pasipriešinimo iš šį darbą dirbusių tekstų rinkėjų, kurie juose įžvelgė grėsmę savo darbui. Šie išradimai buvo kritikuojami ir dėl to, kad joks tėvas nenorėtų leisti savo vaiko mokytis amato, kad jam užaugus, jo vietą užimtų kitas vaikas. Pats Beniowskis apie tai negalvojo. Jį labiausiai masino galimybė mažesnėmis išlaidomis spausdinti knygas ir taip jas padaryti pigesnes, įperkamesnes.